Jei telefonu išgirstate artimojo balsą, kuris skubiai prašo pinigų, saugiausia baigti pokalbį ir patiems paskambinti numeriu, kuriuo su šiuo žmogumi bendraujate įprastai. Dirbtiniu intelektu atkurtas balsas gali skambėti įtikinamai, todėl vien pažįstamo tembro nepakanka. „The Independent“ aprašyti pavojaus ženklai – skubinimas, reikalavimas niekam nesakyti ir prašymas pervesti pinigus ar atskleisti prisijungimo duomenis – aktualūs ir Lietuvos gyventojams.
Sukčiai nori, kad išsigąstumėte anksčiau, nei imsite tikrinti
Tokio skambučio jėga slypi pažįstamo balso ir nerimą keliančios istorijos derinyje. Skambinantysis gali tvirtinti patekęs į nelaimę, praradęs telefoną ar negalintis pats atlikti mokėjimo. Žmogus, manantis girdįs vaiką, sutuoktinį ar draugą, pirmiausia nori padėti, o ne aiškintis technines aplinkybes.
Ypač atsargiai vertinkite reikalavimą viską padaryti nedelsiant. Kai sakoma, kad liko vos kelios minutės, kad negalima padėti ragelio ar kad nereikia skambinti kitiems artimiesiems, istoriją patikrinti tampa sunkiau. Skubinimas kartu su slaptumo reikalavimu – rimtas pavojaus ženklas, net jei pats prašymas skamba įtikinamai.
Papildomų abejonių turėtų kelti nauja sąskaita, nepažįstamas pinigų gavėjas ar prašymas nupirkti dovanų kortelių ir perduoti jų kodus. Vis dėlto vien neįprastas numeris dar nereiškia apgaulės – artimasis tikrai gali skambinti iš kito telefono. Sprendimą turi lemti nepriklausomas patikrinimas, o ne vienas požymis.
Balso klaidos ne visada išduoda apgaulę
Nenatūralios pauzės, keista intonacija ar neįprastas žodžių pasirinkimas gali sukelti įtarimą. Tačiau panašiai kalbą gali iškreipti prastas ryšys, triukšmas ar susijaudinimas. Todėl nereikėtų tikėtis, kad dirbtinai sukurtą balsą visada atpažinsite pagal vieną konkrečią klaidą.
Įtikinamas balsas nėra tapatybės patvirtinimas, kaip ir ekrane rodomas vardas ar numeris. Vaizdo skambutis taip pat neturėtų būti vienintelė patikra, jei pokalbyje prašoma pinigų ar jautrių duomenų. Svarbiausia – pakeisti bendravimo kelią ir susisiekti savarankiškai.
Padėkite ragelį, atsiverskite savo kontaktus ir surinkite anksčiau išsaugotą artimojo numerį. Nesinaudokite skambinusiojo atsiųsta nuoroda ar jo padiktuotu „naujo kontakto“ numeriu. Jei artimasis neatsiliepia, paskambinkite kitam šeimos nariui, kuris gali padėti išsiaiškinti situaciją, ir neskubėkite mokėti.
Šeimos kodinis žodis padeda, bet neturėtų būti vienintelė apsauga
Su artimaisiais galima iš anksto sutarti dėl klausimo ar kodinio žodžio, kurį pasakytumėte neįprasto skambučio metu. Jis neturėtų būti lengvai randamas viešuose įrašuose ar atspėjamas iš šeimos nuotraukų. Augintinio vardas, matomas kiekviename socialinio tinklo įraše, būtų prastas pasirinkimas.
Kartu paaiškinkite, kad kodinis žodis nepakeičia perskambinimo, ypač kai kalbama apie didesnę sumą ar netikėtą gavėją. Žodis gali būti netyčia atskleistas, pamirštas ar išgautas kitu būdu. Geriausiai veikia keli paprasti veiksmai: sustoti, patikrinti ir tik tada spręsti.
Šį susitarimą verta aptarti ir su vyresniais šeimos nariais, bet be gąsdinimo ar pašaipų. Galite pasakyti tiesiai: jei paskambinsiu ir prašysiu pinigų, pirmiausia nutrauk pokalbį ir pats man perskambink. Toks aiškus leidimas gali padėti žmogui nesijausti kaltam, kad tariamos nelaimės akivaizdoje iškart nepuolė vykdyti prašymo.
Jei pinigai jau pervesti, svarbiausia nebesitarti su skambinusiuoju
Jeigu jau atlikote įtartiną mokėjimą ar atskleidėte prisijungimo duomenis, nedelsdami susisiekite su savo banku oficialiu numeriu. Jį rasite banko programėlėje, oficialioje svetainėje ar ant mokėjimo kortelės. Papasakokite, kas įvyko, kokie duomenys perduoti ir kokie mokėjimai atlikti – bankas įvertins galimus apsaugos veiksmus, tačiau pinigų susigrąžinimas nėra garantuotas.
Išsaugokite žinutes, skambučio laiką, naudotą numerį, gavėjo sąskaitą ir mokėjimo informaciją. Apie sukčiavimą praneškite policijai ir susisiekite su žmogumi, kurio vardu apsimetė skambinusysis. Jam svarbu žinoti, kad tokį patį prašymą gali gauti ir kiti pažįstami.
Neatskleiskite „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar banko prisijungimo kodų ir netvirtinkite veiksmų, kurių patys nepradėjote ir nesuprantate. Po apgaulės taip pat nesutikite mokėti papildomai žmogui, kuris žada „atrakinti“, „apsaugoti“ ar susigrąžinti prarastus pinigus. Pokalbį tęskite tik su institucijomis ir banku, kurių kontaktus pasirinkote patys.
