Vokietijoje įsilaužus į automobilių pardavėjų naudojamą programinę sistemą, nusikaltėliai galėjo gauti duomenų, tinkamų įtikinamoms netikroms sąskaitoms rengti. Labiausiai turėtų budėti pirkėjai, kurie dar laukia automobilio ir turi sumokėti likusią kainos dalį. Sukčiai gali žinoti tikrą užsakymo numerį, kainą ir pristatymo laiką, bet tai dar nereiškia, kad mokėjimo prašymas yra tikras.
Ką užpuolikai galėjo pamatyti
Išpuolis nukreiptas prieš „Achter Autohaus Software“ sistemą, kurią tiekia bendrovė „GeNesys“ iš Redelzės, esančios netoli Viurcburgo. Pagal paskelbtą informaciją, užpuolikai prie duomenų turėjo prieigą nuo rugsėjo 8 iki 29 dienos. Įsilaužimas aptiktas rugsėjo 30-ąją.
Radęs incidentą, tiekėjas užblokavo neteisėtą prieigą ir pakeitė prisijungimo duomenis. Apie įvykį pranešta policijai ir Bavarijos duomenų apsaugos institucijai. Kiek įmonių ir klientų nukentėjo, dar tikslinama, todėl vien iš sistemos naudotojų sąrašo negalima spręsti, kieno duomenys iš tiesų nutekėjo.
Tarp pasiektos informacijos minimi užsakymų ir sąskaitų numeriai, automobilių kainos, finansavimo sumos bei pristatymo laikas. Kai kuriais atvejais galėjo būti atskleisti ir pirkėjų kontaktai, vardai bei pavardės, automobilių VIN ir pardavėjų vardai. Tokia duomenų kombinacija pavojinga tuo, kad leidžia susieti konkretų žmogų su tikru, dar nebaigtu sandoriu.
Kodėl netikra sąskaita gali atrodyti autentiškai
Įprastą sukčių laišką kartais išduoda netinkamas kreipinys, neegzistuojantis užsakymas ar akivaizdžios klaidos. Dabar pasikliauti tokiais požymiais būtų sunkiau, nes nusikaltėlis gali nurodyti informaciją, kurią pirkėjas atpažintų iš savo sutarties. Tikri sandorio duomenys gali būti panaudoti melagingam mokėjimo nurodymui pagrįsti.
Galimas scenarijus: laiške pranešama, kad automobilis ruošiamas perduoti ir reikia sumokėti likutį. Suma joje galėtų būti teisinga, tačiau nurodyta kita banko sąskaita. Žinutė apie tariamai pasikeitusius pardavėjo rekvizitus taip pat turėtų būti priežastis papildomai patikrinti mokėjimą.
Vis dėlto reikia skirti riziką nuo jau įvykusios apgaulės. Publikacijos metu policija neturėjo patvirtinimų apie konkrečius su šiuo nutekėjimu susijusius sukčiavimo bandymus. Todėl negalima teigti, kad pirkėjams jau masiškai siunčiamos netikros sąskaitos ar kad nustatyti jų patirti nuostoliai.
„Volkswagen“ tinklas minimas, tačiau paveikta ne viena markė
„Volkswagen“ patvirtino, kad programą naudoja jos tinklas „Volkswagen Group Retail Deutschland“, apimantis apie 120 prekybos ir aptarnavimo vietų. Paveikti klientai apie riziką informuoti. Vis dėlto šis tinklo dydis nėra patvirtintas nukentėjusių padalinių skaičius.
Sistemą naudoja ir kitų markių pardavėjai. Todėl svarbu ne vien automobilio ženklas, bet ir tai, ar konkreti prekybos įmonė pateko tarp incidento paveiktų naudotojų. Jei iš pardavėjo gavote oficialų pranešimą apie duomenų nutekėjimą, verta išsiaiškinti, kokią būtent jūsų informaciją galėjo pasiekti.
Lietuvos pirkėjams ši žinia aktuali, jeigu automobilis užsakytas Vokietijoje arba dar laukia atsiskaitymas su ten veikiančiu pardavėju. Tai savaime nereiškia, kad jų duomenys nutekėjo. Tačiau prieš didesnį pavedimą naudinga patikrinti rekvizitus, ypač jei jie skiriasi nuo nurodytų sutartyje arba laiške prašoma mokėti skubiau, nei buvo sutarta.
Ką patikrinti prieš pavedimą
Gavę naują mokėjimo prašymą, palyginkite gavėją ir sąskaitos numerį su sutartimi bei ankstesniais patvirtintais dokumentais. Jei pasikeitė bent vienas rekvizitas, patys susisiekite su pardavėju anksčiau žinomu numeriu. Kontaktą imkite iš sutarties ar kito patikimo šaltinio, o ne iš laiško, kurio autentiškumą bandote nustatyti.
Neužtenka tiesiog atsakyti į tą patį įtartiną laišką ir paklausti, ar sąskaita teisinga. Paprašykite nepriklausomu ryšio kanalu patvirtinti mokėjimo paskirtį, sumą, gavėją ir IBAN. Banko įspėjimas apie gavėjo pavadinimo ir sąskaitos neatitiktį yra papildomas signalas sustoti, tačiau ir tokio įspėjimo nebuvimas savaime nepatvirtina, kad prašymas tikras.
Jei pavedimas į įtartiną sąskaitą jau atliktas, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir paaiškinkite situaciją. Išsaugokite laiškus, jų priedus ir mokėjimo informaciją, o apie įvykį pranešite policijai ir tikrajam pardavėjui. Pinigų susigrąžinimas negarantuotas, todėl nereikėtų laukti, kol tariamas pardavėjas atsakys dar kartą ar paaiškins, kodėl pinigų „negavo“.
