Lapkritį šiltnamyje žemė dažnai limpa prie batų, o ant lysvių vietomis atsiranda balkšvas pūkelis. Tokios dirvos nereikia nei perkasti, nei „gelbėti“ dideliu kiekiu pelenų ar trąšų. Pirmiausia ją reikia apsaugoti nuo papildomo vandens, pagerinti oro judėjimą ir leisti paviršiui pradžiūti.
Didžiausia klaida – iki pat pavasario sandariai uždaryti drėgną šiltnamį. Vėsiame ore susikaupusi drėgmė lieka viduje, kondensuojasi ant plėvelės ar stiklo ir vėl laša į lysves, o pelėsiui susidaro beveik idealios sąlygos.
Kodėl drėgmė šiltnamyje laikosi ne tik dėl lietaus
Rudenį žemė džiūsta lėčiau nei vasarą: saulės mažai, naktys šaltos, o šiltnamyje oras juda menkai. Jei lietaus vanduo patenka pro nesandarias vietas, nuo stogo varva kondensatas arba prie šiltnamio telkšo vanduo, dirva nuolat gauna naują drėgmės porciją.
Verta apžiūrėti ne tik lysves, bet ir patį šiltnamį. Užsikimšę latakai, į vidų nukreiptas grunto nuolydis, plyšiai prie konstrukcijos ar per žemai paliktas aplinkinis gruntas gali lemti, kad po lietaus vanduo keliauja tiesiai į šaknų zoną.
Ar rudenį verta vėdinti šiltnamį
Taip. Jei diena sausa ir nėra stipraus lietaus, atidarykite duris, orlaidę arba bent vieną jų pusę. Skersvėjo nereikia, tačiau drėgnas oras turi turėti kelią išeiti. Vakare, prieš atšąlant orui ir kylant rūkui, šiltnamį geriau vėl uždaryti.
Ypač naudinga vėdinti po lietingos nakties, kai ant sienelių ir stogo daug lašelių. Tai ne menkniekis: dieną sušilę lašai gali nutekėti atgal į dirvą. Kuo mažiau kondensato ant konstrukcijų, tuo mažiau papildomos drėgmės lysvėse.
Ko nedaryti su šlapia dirva
Šlapios žemės be būtinybės nekaskite ir nemindykite. Suspausta dirva dar prasčiau praleidžia orą, joje susidaro grumstai, pavasarį ji ilgiau šyla ir sunkiau tampa puri. Jei reikia patekti į vidų, eikite tais pačiais takeliais arba pasitieskite lentą, kuri paskirstytų svorį.
Pelėsio taip pat neskubėkite užpilti storu žemių, komposto ar mulčio sluoksniu. Drėgnas organinis sluoksnis gali tik sulaikyti daugiau vandens prie paviršiaus. Be aiškios priežasties nereikėtų ir gausiai laistyti šiltnamio lysvių – žiemos vandens atsargų dirva čia nekaupia taip, kaip kartais manoma.
Ką daryti, jei balkšvas sluoksnis jau atsirado
Nedidelis balkšvas apnašas dirvos paviršiuje dažnai rodo, kad čia ilgai laikosi drėgmė ir menkai juda oras. Atsargiai nugrėbkite tik pažeistą viršutinį sluoksnį, pašalinkite likusias augalų liekanas ir išneškite jas iš šiltnamio. Ant senų pomidorų, agurkų ar piktžolių liekanų drėgmė išsilaiko ilgiau, o pelėsis turi kuo misti.
Jei paviršius labai pažliugęs, jo giliai nepurenkite. Pakanka sausą dieną lengvai pajudinti patį viršų, kad į žemę patektų daugiau oro, o vėliau šiltnamį reguliariai vėdinti. Pelėsio problema paprastai mažėja ne nuo vienos priemonės, o nuo trijų paprastų veiksmų:
- mažiau į vidų patenkančio vandens;
- mažiau augalinių atliekų;
- daugiau oro judėjimo.
Lapkritį šiltnamiui tobulos sausumos nereikia – žiemą žemė natūraliai bus drėgna. Tačiau jei sustabdysite lašėjimą, išnešite liekanas ir sausomis dienomis pravėdinsite, pavasarį pasitiksite ne uždususią, pelėjančią lysvę, o daug lengviau paruošiamą dirvą.



