Samanomis apaugusį sodo takelį saugiausia valyti standžiu šepečiu ir vandeniu, o užsispyrusias vietas pirma pamirkyti šiltu vandeniu. Taip nuimsite slidų žalią sluoksnį, nepažeisite akmenų ir neišplausite siūlių tarp jų. Tai ypač aktualu drėgną Lietuvos rudenį, pavasarį ir šešėlyje esančiuose kiemuose.
Po lietaus nesunku pastebėti, kad akmenys vis dar atrodo tvirti, bet jų paviršius tampa žalsvas ir klastingai slidus. Pirmas noras – griebti stipriausią chemiją ar aukšto slėgio plovyklą. Tačiau skubus sprendimas kartais palieka ištrupėjusias siūles, pabalusius akmenis, o samanų lopai netrukus vėl atauga.
Pirmiausia – vanduo ir šepetys, o ne agresyvi priemonė
Palaukite sausos dienos ir nuo takelio nušluokite lapus, žemes bei smėlį. Tada sudrėkinkite samanotą vietą: šiltas, bet ne verdantis vanduo suminkština apnašą, tad jos nebereikės gramdyti visa jėga.
Valykite standžiu plastikiniu arba natūralių šerių šepečiu. Judinkite jį išilgai akmenų ir ypač kruopščiai perbraukite siūles. Metalinis šepetys tinka ne kiekvienam paviršiui – jis gali subraižyti minkštesnį akmenį, dekoratyvines plyteles arba pažeisti jų dangą.
Nuvalytas samanas surinkite, o ne tiesiog nuplaukite į veją ar gėlyną. Priešingu atveju drėgni gumulėliai liks pakraščiuose, o jų sporos turės kur įsikurti iš naujo.
Ar slėginė plovykla tinka kiekvienam takeliui?
Slėginė plovykla gali greitai pagražinti tvirtą betoninių trinkelių ar tankaus akmens taką, tačiau tai nėra nekaltas sodo žaislas. Per stipri srovė išplauna smėlį ar skiedinį iš tarpų, pakelia silpniau pritvirtintas plyteles ir palieka paviršių šiurkštesnį, o į tokį dar lengviau kimba nešvarumai.
Jei vis dėlto ją naudojate, rinkitės mažesnį slėgį ir laikykite antgalį atokiau. Nepurkškite ilgai į vieną tašką. Srovę kreipkite ne tiesiai į siūles, o kampu į akmens paviršių. Po valymo išplautas trinkelių siūles reikės papildyti tinkamu smėliu ar užpildu.
Senam, skilinėjančiam, porėtam ar kalkakmenio takeliui saugiau rinktis šepetį. Čia skubėjimas dažnai kainuoja daugiau nei papildoma pusvalandžio fizinio darbo.
Ko geriau nepilti ant akmenų
Actas, stiprūs rūgštiniai valikliai ir neaiškios buitinės priemonės gali atrodyti viliojančiai, nes samanas veikia greitai. Vis dėlto rūgštis ypač rizikinga kalkingam akmeniui, betonui ir jų siūlėms: gali atsirasti dėmių, paviršius gali prarasti tvirtumą ar pakeisti spalvą.
Chloro turinčios priemonės taip pat nėra geras pasirinkimas prie vejos, krūmų ir gėlių. Nuplautas vanduo gali patekti į dirvą, o pats takelis po tokio valymo nebūtinai bus apsaugotas nuo naujo apaugimo.
- Prieš naudodami bet kokį specialų valiklį, išbandykite jį mažame, mažiau matomame plote.
- Rinkitės priemonę, kuri aiškiai skirta būtent jūsų dangai.
- Nevalykite, kai šalia yra ką tik pasodintų ar labai jautrių augalų.
- Nepilkite likučių į lietaus nuotekų groteles ar gėlyną.
Kad žalia plėvelė negrįžtų po kelių savaičių
Samanos mėgsta ne vien drėgmę, bet ir nuolatinį šešėlį bei ant dangos pūvančius lapus. Reguliariai nušluotas takelis greičiau išdžiūsta, todėl jokių stebuklingų priemonių nereikia. Jei virš takelio tankiai kabo krūmų ar medžių šakos, protingas genėjimas įleis daugiau šviesos ir oro.
Taip pat verta patikrinti, ar ant tako nenubėga vanduo nuo lietvamzdžio, šlaito ar nuolat laistomo gėlyno. Kol vanduo kasdien telkšo vienoje vietoje, samanos turės geresnes sąlygas nei bet kuris valiklis.
Takelį valykite švelniai, bet reguliariai: šepetys, vanduo ir sausesnis paviršius akmenims saugesni už vieną agresyvų „generalinį“ plovimą. Taip išsaugosite ir tvirtas siūles, ir saugesnį kelią iki daržo ar namų durų.



