Jei rožės lapus nusėjo tamsios dėmės, o po krūmu jau kaupiasi pageltę lapai, vien nupurkšti augalą nepakanka. Kitų metų bėdos dažniausiai lieka ne ant šakų, o lysvėje: ant žemės gulinčiuose lapuose ir aplink krūmą susikaupusiose augalų liekanose.
Dabar verta pašalinti pažeistus lapus, išvalyti žemę po rože ir nemesti ligotų atliekų į kompostą. Taip sumažėja tikimybė, kad pavasarį, vos atšilus ir sudrėkus orams, dėmėtligė pradės tą patį ratą iš naujo.
Kodėl dėmės ant lapų – ne vien grožio klausimas
Rožių lapus dažniausiai marga grybinės kilmės ligos, ypač juodoji dėmėtligė. Pradžioje atsiranda pavienių tamsių dėmių nelygiais kraštais, vėliau lapas pagelsta ir nukrinta. Krūmas atrodo išsekęs, sunkiau augina naujus ūglius ir į žiemą išeina silpnesnis.
Ligai palanku tai, kas Lietuvos soduose nutinka dažnai: ilgai išsilaikanti drėgmė, lietus, rasa, tankiai suaugę krūmai ir lapai, kurie po laistymo ar liūties nespėja nudžiūti. Vienas dėmėtas lapas dar nėra katastrofa, tačiau paliktas po krūmu jis tampa kito sezono problema.
Pirmiausia sutvarkykite žemę po krūmu
Nelaukite, kol rožė visiškai numes lapus. Tvarkytis verta, kai dėmes pastebite pirmą kartą arba jų ima daugėti. Nuskinkite stipriai pažeistus lapus ir surinkite visus nukritusius, net jei jie tik šiek tiek pageltę.
Šių lapų nemeskite į įprastą komposto krūvą. Namų komposte ne visada pakyla tokia temperatūra, kad ligos sukėlėjai būtų patikimai sunaikinti, todėl kitąmet su kompostu juos galite grąžinti tiesiai prie rožių. Saugiau ligotas liekanas atiduoti su žaliosiomis atliekomis pagal savo savivaldybės tvarką arba kitaip išvežti iš sklypo.
Nuimkite ir seną mulčią, jei jis aplipęs lapais bei augalų likučiais. Švarų dirvos paviršių galima uždengti nauju, švariu mulčio sluoksniu, tik jis neturi liestis prie pat rožės stiebų.
Ko geriau nedaryti
Susierzinus norisi imtis visko iš karto: nukirpti pusę krūmo, gausiai patręšti ar purkšti viskuo, kas liko sandėliuke. Tačiau rudenį perdėtas genėjimas ir tręšimas azotu gali paskatinti minkštą naują augimą, kuris iki šalčių nespės sustiprėti.
- Nelaistykite rožių per lapus, ypač vakare – vandenį pilkite prie šaknų.
- Neuždenkite sergančių lapų storu seno mulčio sluoksniu ir nepalikite jų tarp stiebų.
- Netręškite azotinėmis trąšomis vien tam, kad rožė vėl greitai sužaliuotų.
- Negenėkite sveikų šakų be reikalo; pašalinkite tik akivaizdžiai ligotas, nudžiūvusias ar pažeistas dalis.
- Jei naudojate augalų apsaugos produktą, rinkitės tik rožėms ir konkrečiai problemai registruotą priemonę ir laikykitės etiketės.
Iš kur liga atsiranda pavasarį
Kai pavasarį krūmas vėl sulaukia lietaus ir šilumos, ant pernykščių lapų išlikę ligos sukėlėjai gali patekti ant naujų lapelių. Todėl pirmas sezono darbas prie rožių turėtų būti ne sauja trąšų, o pakartotinė lysvės apžiūra: surinkti likusias atliekas, praretinti užsistovėjusį mulčią, pašalinti silpnas ar nušalusias šakeles.
Rožei reikia oro. Jei keli krūmai suaugo į vieną tankų gumulą arba aplink juos auga aukšta žolė ir kiti augalai, lapai po lietaus džiūsta lėčiau. Palikus daugiau erdvės ir laistant tik prie šaknų, visiškai sterilaus krūmo pažadėti neįmanoma, bet dėmėtligės spaudimas paprastai būna mažesnis.
Rožių dėmėtligės sezonas dažnai laimimas ne vienu purškimu, o paprasta tvarka: sergantys lapai išnešami, dirva po krūmu išvaloma, o kitąmet lapams leidžiama greitai nudžiūti. Kuo mažiau ligos lieka lysvėje per žiemą, tuo mažiau jos reikės tramdyti pavasarį.



