Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šalis dar nėra pasirengusi priimti sprendimų dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas. Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu svarbu įvertinti visus galimus tokio žingsnio padarinius ir pasikonsultuoti su sąjungininkais bei ekspertais.
Otavos konvencija, oficialiai žinoma kaip Konvencija dėl priešpėstinių minų uždraudimo, buvo pasirašyta 1997 metais ir įsigaliojo 1999 metais. Ji yra vienas iš svarbiausių tarptautinių susitarimų, siekiančių sumažinti humanitarinę žalą, kurią sukelia priešpėstinės minos. Iki šiol prie konvencijos prisijungė daugiau nei 160 šalių, įskaitant Lietuvą.
Nausėda pažymėjo, kad saugumo situacija regione yra sudėtinga, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitus geopolitinius iššūkius. Todėl būtina atidžiai apsvarstyti visus galimus veiksmus, kurie galėtų turėti įtakos šalies gynybai. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi laikytis tarptautinių sutarčių ir konvencijų, tačiau kartu turi užtikrinti savo nacionalinį saugumą.
Prezidentas pridūrė, kad bet kokie sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų ir konsultacijų su visomis suinteresuotomis šalimis. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir toliau sieks stiprinti savo gynybinius pajėgumus, bendradarbiaudama su NATO partneriais ir kitomis sąjungininkėmis. NATO vaidmuo regione yra itin svarbus, ypač atsižvelgiant į Baltijos šalių saugumo poreikius.
Šiuo metu Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, yra Otavos konvencijos dalyvė, tačiau diskusijos dėl galimo pasitraukimo iš šios sutarties kyla dėl besikeičiančios saugumo situacijos regione. Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad bet kokie sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami atsakingai ir apgalvotai. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi išlaikyti balansą tarp tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinio saugumo užtikrinimo.
Be to, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl gynybos ir saugumo politikos, siekdama užtikrinti, kad jos pozicija būtų išgirsta ir suprasta. Tai apima ir bendradarbiavimą su kitomis Baltijos šalimis bei Europos Sąjunga, siekiant stiprinti regioninį saugumą ir stabilumą.