Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Baltijos šalys ir Lenkija paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuri draudžia priešpėstinių minų naudojimą. Šis žingsnis yra atsakas į augančią grėsmę iš Rusijos pusės ir siekį stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Šalys teigia, kad dabartinė saugumo situacija reikalauja peržiūrėti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad jos turėtų visas reikalingas priemones apsiginti.

Otavos konvencija, oficialiai žinoma kaip Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, saugojimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, buvo pasirašyta 1997 metais ir įsigaliojo 1999 metais. Ji laikoma vienu iš svarbiausių tarptautinių susitarimų, siekiant sumažinti karo aukų skaičių ir apsaugoti civilius gyventojus nuo minų keliamų pavojų. Iki šiol prie konvencijos prisijungė daugiau nei 160 šalių.

Baltijos šalys ir Lenkija pabrėžia, kad jų prioritetas yra nacionalinis saugumas ir gyventojų apsauga. Šis sprendimas gali sukelti tarptautinę kritiką, nes konvencija yra laikoma svarbiu žingsniu siekiant sumažinti karo aukų skaičių ir apsaugoti civilius gyventojus. Tačiau šios šalys teigia, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, būtina turėti visas galimybes apsiginti nuo galimų agresijų.

Šis ketinimas dar turi būti patvirtintas nacionaliniuose parlamentuose, tačiau jau dabar kelia diskusijas tiek regioniniu, tiek tarptautiniu mastu. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, gali išreikšti susirūpinimą dėl šio žingsnio, nes jis gali paskatinti kitus šalis peržiūrėti savo įsipareigojimus pagal konvenciją.

Be to, šis sprendimas gali turėti įtakos NATO aljansui, kurio dalimi yra Baltijos šalys ir Lenkija. NATO siekia užtikrinti kolektyvinę gynybą ir saugumą, tačiau tokie veiksmai gali sukelti įtampą tarp sąjungininkų, kurie gali turėti skirtingas nuomones dėl priešpėstinių minų naudojimo.

Vis dėlto, Baltijos šalys ir Lenkija tvirtina, kad jų sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti savo teritorinį vientisumą ir gyventojų saugumą, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresyvią politiką regione. Šis klausimas tikrai bus toliau svarstomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, siekiant rasti pusiausvyrą tarp saugumo poreikių ir humanitarinių įsipareigojimų.

Parašykite komentarą