Remigijus Žemaitaitis ginasi nuo antisemitizmo kaltinimų
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis neseniai sukėlė diskusijas dėl savo pasisakymų, kurie buvo vertinami kaip antisemitiniai. Jis teigia, kad jo pasisakymai buvo neteisingai interpretuoti ir kad jis nesiekė įžeisti jokios tautos ar religijos. Žemaitaitis pabrėžė, kad jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, o ne kurstyti neapykantą.
Politikas taip pat pastebėjo, kad kartais ir kiti aukšti šalies vadovai, įskaitant prezidentą, gali pasakyti ką nors, kas sukelia diskusijas ar nesusipratimus. Jis pabrėžė, kad svarbu yra gebėti pripažinti klaidas ir iš jų pasimokyti.
Žemaitaitis taip pat išreiškė norą, kad visuomenė būtų atlaidesnė ir supratingesnė, kai kalbama apie viešus pasisakymus, nes kartais jie gali būti neteisingai interpretuojami arba ištraukti iš konteksto. Jis ragina daugiau dėmesio skirti dialogui ir supratimui, o ne konfliktams ir susipriešinimui.
Kontroversijos ištakos
Primename, kad skandalas kilo po to, kai R. Žemaitaitis savo socialiniuose tinkluose paskelbė komentarus apie Izraelio ir Palestinos konfliktą, kuriuose vartojo frazes, kurias Lietuvos žydų bendruomenė įvertino kaip antisemitines. Parlamentaras savo įrašuose užsiminė apie „žydų kontroliuojamą finansų sistemą” ir kitus stereotipinius teiginius, kurie istoriškai buvo naudojami antisemitinėje retorikoje.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Gurevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas įvertinti parlamentaro pasisakymus. Anot LŽB vadovo, „tokie pasisakymai nėra tiesiog nuomonės reiškimas, o senų antisemitinių mitų kartojimas, kuris gali kurstyti neapykantą”.
Politinės reakcijos
Šis incidentas sukėlė platesnę diskusiją Lietuvos politiniame lauke. Keletas Seimo narių viešai pasmerkė R. Žemaitaičio pasisakymus, o valdančiosios daugumos atstovai paragino jį viešai atsiprašyti.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen situaciją komentavo santūriai, tačiau pažymėjo, kad „parlamentarai turi būti ypač atsakingi už savo žodžius, ypač kalbėdami apie jautrias istorines ir etnines temas”.
Tuo tarpu pats Žemaitaitis, priklausantis opozicinei „Nemuno aušros” frakcijai, tvirtina, kad jo žodžiai buvo iškreipti ir išimti iš konteksto. „Aš visada pasisakiau už taiką ir visų tautų teisę gyventi oriai. Mano kritika buvo nukreipta į konkrečius politinius sprendimus, o ne į tautą ar religiją”, – teigė parlamentaras.
Tarp žodžio laisvės ir atsakomybės
Šis atvejis vėl atkreipia dėmesį į sudėtingą balansą tarp žodžio laisvės ir atsakomybės už savo pasisakymus, ypač kai kalbama apie politikus. Politologai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas viešosios retorikos aštrėjimas.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas teigia, kad „politikai kartais sąmoningai naudoja provokuojančią retoriką, siekdami atkreipti dėmesį į save, tačiau tai neatleidžia jų nuo atsakomybės už galimas pasekmes”.
Įdomu tai, kad R. Žemaitaitis nėra pirmasis Lietuvos politikas, patekęs į panašią situaciją. 2020 metais tuometinis Seimo narys Valdemaras Valkiūnas taip pat sulaukė kritikos dėl galimai antisemitinių pasisakymų.
Žvilgsnis į ateitį: kur brėžiama riba?
Šis incidentas verčia susimąstyti apie politinės retorikos ribas ir atsakomybę demokratinėje visuomenėje. Nors žodžio laisvė yra viena kertinių demokratijos vertybių, istorija rodo, kad neapykantos kalba gali turėti rimtų pasekmių. Lietuva, turinti sudėtingą XX amžiaus istoriją, įskaitant Holokaustą, turėtų būti ypač jautri tokioms temoms.
Galbūt vietoj kaltinimų ir gynybos pozicijų reikėtų daugiau atvirumo ir noro išgirsti kitą pusę. Kaip pažymi konfliktų sprendimo ekspertai, tikras dialogas prasideda nuo noro suprasti, o ne tik būti suprastam. Šiuo atveju tai galioja tiek politikams, tiek juos vertinantiems piliečiams.
Kaip sakė žymus Lietuvos filosofas Leonidas Donskis: „Demokratija – tai ne tik laisvė kalbėti, bet ir gebėjimas išgirsti kitą”. Galbūt šis incidentas taps ne tik dar vienu politiniu skandalu, bet ir proga rimtesniam visuomenės pokalbiui apie tai, kaip kalbame vieni su kitais sudėtingomis temomis.