Lietuvos Seimas pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Lietuvos Seime buvo svarstomas pasiūlymas pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šis pasiūlymas sėkmingai įveikė dar vieną balsavimo etapą. Seimo nariai išreiškė palaikymą šiam sprendimui, siekdami toliau riboti šių šalių piliečių galimybes Lietuvoje.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje už sankcijų pratęsimą balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 12, o susilaikė 5 parlamentarai. Šis sprendimas reiškia, kad apribojimai, kurie turėjo baigtis 2023 m. pabaigoje, bus pratęsti dar vieniems metams – iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Sankcijos apima įvairias priemones, skirtas užkirsti kelią nepageidaujamai veiklai ir užtikrinti nacionalinį saugumą. Tarp jų – draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos leidimo, apribojimai gauti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat papildomi patikrinimai kertant Lietuvos sieną.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad šios priemonės yra būtinos reaguojant į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo bendrininkavimą. „Kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusija aktyviai remia agresorių, negalime kalbėti apie jokį sankcijų švelninimą„, – teigė ministras.
Šis žingsnis yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama reaguoti į geopolitinę situaciją ir užtikrinti Lietuvos interesus. Lietuva nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį laikosi griežtos pozicijos ir yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europos Sąjungoje.
Ekonomistai vertina, kad sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai yra ribotas, nors tam tikri sektoriai, ypač transporto ir logistikos, patyrė nuostolių dėl sumažėjusių prekybos srautų su Rusija ir Baltarusija. Tačiau daugelis įmonių jau persiorientavo į kitas rinkas.
Seimo nariai pabrėžė, kad tokios priemonės yra būtinos, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę padėtį ir grėsmes, kylančias iš šių šalių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai naudoja savo piliečius užsienyje hibridinėms operacijoms vykdyti, todėl būtina išlaikyti budrumą.
Tarp principų ir pragmatizmo
Sankcijų pratęsimas atspindi sudėtingą balansavimą tarp saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos. Nors kai kurios žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimos diskriminacijos, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, laikosi pozicijos, kad šiuo metu saugumo interesai turi prioritetą.
Rusijos invazija į Ukrainą fundamentaliai pakeitė saugumo architektūrą Europoje. Lietuva, turėdama tiesioginę sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, jaučia ypatingą atsakomybę stiprinti savo atsparumą hibridinėms grėsmėms. Sankcijų pratęsimas – tik vienas iš daugelio žingsnių šiame ilgame kelyje, kuriame principingumas ir pragmatizmas turi eiti koja kojon, siekiant užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumą.