Vilniaus teisme – ginčas dėl incidento LGBTIQ+ eitynėse
Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo kontraversišką bylą, kurioje LGBTIQ+ eitynių dalyvis buvo nuteistas už smurtą prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovus. Nuteistasis, 28 metų vilnietis Tomas K. (pavardė pakeista), kategoriškai neigia kaltinimus ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
„Aš nesu nusikaltėlis ir niekada nesiekiau nieko sužaloti,” – teismo posėdyje pareiškė Tomas K. „Mano veiksmai buvo gynybiniai, kai protestuotojai bandė prasiveržti pro policijos užtvaras.”
Incidentas įvyko 2022 metų rugpjūčio mėnesį vykusių „Baltic Pride” eitynių metu Vilniaus centre. Pasak prokuratūros, kaltinamasis esą tyčia pastūmė du Lietuvos šeimų sąjūdžio narius, kurie stovėjo prie eitynių maršruto su plakatais. Vienas iš nukentėjusiųjų patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą – riešo patempimą.
Prieštaringi liudytojų parodymai
Teismo posėdyje buvo išklausyti šeši liudytojai, kurių parodymai ženkliai skyrėsi. Trys eitynių dalyviai teigė, kad Tomas K. tik bandė apsaugoti kitus eitynių dalyvius nuo agresyviai nusiteikusių protestuotojų, kurie esą patys inicijavo fizinį kontaktą.
„Jie nuolat provokavo, šaukė įžeidžiančius žodžius ir bandė prasiveržti pro policijos kordoną,” – liudijo eitynių organizatorių atstovas Marius L.
Tuo tarpu Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai tvirtino, kad jie taikiai protestavo, o Tomas K. be jokios priežasties juos užpuolė. Jie pateikė ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas, tačiau, kaip pažymėjo gynybos advokatas, įrašas prasideda tik nuo konflikto kulminacijos, o ne nuo jo pradžios.
Precedentinė byla
Ši byla laikoma precedentine, nes tai vienas pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai teisiškai nagrinėjamas konfliktas tarp LGBTIQ+ bendruomenės narių ir tradicinių šeimos vertybių gynėjų. Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje užfiksuota virš 30 panašių incidentų, tačiau dauguma jų nepasiekė teismo.
Žmogaus teisių ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais užtikrinant LGBTIQ+ asmenų teises. 2021 m. ILGA-Europe organizacijos ataskaitoje Lietuva užėmė 33 vietą iš 49 Europos šalių pagal LGBTIQ+ teisių apsaugą.
Teisėsaugos dilema
Policijos atstovas teisme pripažino, kad pareigūnai susiduria su sudėtingomis situacijomis tokių renginių metu. „Turime užtikrinti tiek susirinkimų laisvę, tiek viešąją tvarką. Kartais riba tarp teisėto protesto ir provokacijos yra labai plona,” – teigė Vilniaus apskrities VPK atstovas.
Tomo K. advokatas pabrėžė, kad bylos aplinkybės turi būti vertinamos platesnio socialinio konteksto šviesoje. „Mano klientas tapo politinių nesutarimų auka. Šioje byloje matome ne tik konkretų incidentą, bet ir gilesnį visuomenės susiskaldymą,” – teigė gynėjas.
Tarp teisės ir vertybių
Ši byla atskleidžia ne tik teisinius, bet ir gilesnius visuomenės iššūkius. Kaip visuomenė galime išmokti gerbti skirtingas nuomones ir vertybes, išvengiant konfliktų? Teismo sprendimas, kuris turėtų būti paskelbtas per artimiausias savaites, neišspręs visų prieštaravimų, tačiau gali tapti svarbiu žingsniu apibrėžiant taikaus sambūvio ribas.
Nepriklausomai nuo bylos baigties, akivaizdu, kad Lietuvai dar teks nueiti ilgą kelią ieškant balanso tarp skirtingų visuomenės grupių teisių ir laisvių. Galbūt svarbiausia pamoka – kad demokratinėje visuomenėje konfliktas turi būti sprendžiamas ne gatvėje, o civilizuotu dialogu, gerbiant kiekvieno žmogaus orumą ir teises.