Vytauto Landsbergio fondo byla: išgryninimo schemos ir neaiški pinigų kilmė
Vilniaus apygardos teismas tęsia rezonansinio pobūdžio bylos nagrinėjimą, kurioje buvęs Vytauto Landsbergio fondo vadovas kaltinamas neteisėtu pinigų pasisavinimu. Šis fondas, įkurtas 2007 metais, siekia skatinti Lietuvos kultūros, meno ir mokslo plėtrą bei remti jaunus talentingus menininkus.
Paskutiniame teismo posėdyje buvo apklaustas svarbus liudytojas, kuris atskleidė detalių apie galimai neteisėtą finansinių operacijų schemą. Liudytojas teigė, kad jam buvo patikėta išgryninti tam tikrą pinigų sumą, tačiau jis nesidomėjo, iš kur šie pinigai buvo gauti.
„Man buvo tiesiog pasakyta, ką turiu padaryti. Išgryninti pinigus ir perduoti juos atgal. Apie jų kilmę ar paskirtį man niekas neaiškino, o aš ir neklausiau”, – teisme liudijo asmuo, kurio tapatybė, remiantis teismo sprendimu, neskelbiama.
Tyrimo duomenimis, per 2018-2020 metus iš fondo sąskaitos galėjo būti pasisavinta apie 75 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo skirtos kultūriniams projektams finansuoti, tačiau, kaip įtariama, dalis jų buvo panaudota asmeniniams kaltinamojo poreikiams.
Finansinių dokumentų analizė
Teismo posėdyje prokurorai pristatė išsamią fondo finansinių dokumentų analizę. Buvo aptarti apskaitos įrašai, banko išrašai ir kiti finansiniai dokumentai, kurie, anot prokurorų, rodo sistemingus pažeidimus tvarkant fondo lėšas.
Finansų ekspertai, išanalizavę dokumentus, nustatė, kad dalis operacijų nebuvo tinkamai dokumentuotos, o kai kurie pervedimai neturėjo aiškaus pagrindimo. Ekspertizės išvados taip pat parodė, kad buvo atvejų, kai pinigai buvo pervedami į asmenines sąskaitas be aiškaus pagrindo.
Kaltinamasis, kuris fondui vadovavo nuo 2015 iki 2021 metų, kategoriškai neigia visus kaltinimus. Jis tvirtina, kad visi finansiniai veiksmai buvo atliekami laikantis fondo įstatų ir galiojančių teisės aktų.
„Visos lėšos buvo naudojamos tik fondo tikslams įgyvendinti. Jokių asmeninių interesų čia nebuvo”, – savo poziciją teisme išdėstė kaltinamasis.
Fondo veikla ir reputacijos klausimai
Vytauto Landsbergio fondas per savo veiklos metus parėmė dešimtis jaunų menininkų, muzikantų ir kultūros veikėjų. Fondas taip pat organizavo koncertus, parodas ir kitus kultūrinius renginius.
Šiuo metu fondo veikla tęsiama, tačiau ši byla neišvengiamai meta šešėlį ant organizacijos reputacijos. Dabartinė fondo vadovybė teigia, kad įdiegė papildomas finansinės kontrolės priemones, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą.
Skaidrumo ir atsakomybės kryžkelėje
Byla apie Vytauto Landsbergio fondą atskleidžia platesnę problematiką – nevyriausybinių organizacijų finansinio skaidrumo svarbą. Kai visuomenė aukoja lėšas ar valstybė skiria paramą, pasitikėjimas tampa esminiu veiksniu. Šis atvejis primena, kad net ir garbingą vardą turinčios organizacijos privalo laikytis aukščiausių skaidrumo standartų.
Teismas planuoja išklausyti dar kelis liudytojus ir ekspertus, o galutinis sprendimas gali būti priimtas tik po kelių mėnesių. Tuo tarpu kultūros bendruomenė ir fondo rėmėjai nekantriai laukia tiesos, kuri padėtų atkurti pasitikėjimą šia kultūros organizacija arba patvirtintų, kad jos veikloje iš tiesų būta rimtų pažeidimų.