Landsbergio fondo byla: išgryninimo schemos ir neigimo strategija
Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje buvęs Vytauto Landsbergio fondo vadovas Ramūnas Bogdanas kaltinamas pasisavinęs daugiau nei 20 tūkst. eurų fondo lėšų. Vakar vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas svarbus liudytojas, kuris atskleidė detales apie galimai neteisėtą pinigų išgryninimo schemą.
Liudytojas, kurio tapatybė teismo sprendimu neskelbiama, teigė, kad jam buvo duoti pinigai išgryninimui, tačiau jis esą nesidomėjo, iš kur jie buvo gauti. „Man buvo nurodyta išgryninti apie 5000 eurų ir perduoti juos atgal. Neklausiau, kam tie pinigai bus naudojami, man tai neatrodė svarbu tuo metu,” – teismo posėdyje liudijo vyras.
Prokuroro teigimu, toks elgesys galėjo būti dalis didesnės schemos, siekiant nuslėpti tikrąjį lėšų panaudojimą. Tyrimo duomenimis, 2015-2018 metais iš fondo sąskaitos buvo atliekami pervedimai į privačių asmenų sąskaitas, o vėliau pinigai būdavo išgryninami ir perduodami kaltinamajam.
Fondo veikla ir finansiniai srautai
Vytauto Landsbergio fondas, įkurtas 2007 metais, deklaravo siekį remti jaunųjų muzikų, menininkų veiklą bei puoselėti kultūrinį paveldą. Per metus fondas vidutiniškai disponuodavo 50-70 tūkst. eurų biudžetu, kurio didelę dalį sudarė privačių rėmėjų aukos ir valstybės parama.
Teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai, rodantys, kad dalis lėšų, skirtų jaunųjų pianistų konkursui organizuoti, galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį. Finansinių ekspertų išvadose nurodoma, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių beveik 23 tūkst. eurų panaudojimą.
Kaltinamasis R. Bogdanas kategoriškai neigia kaltinimus ir teigia, kad visi veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagal fondo veiklos taisykles. „Visos išlaidos buvo pagrįstos, nors galbūt ne visada tinkamai įformintos dokumentais. Tai buvo techniniai nesklandumai, o ne tyčinis lėšų pasisavinimas,” – savo poziciją išdėstė buvęs fondo vadovas.
Profesoriaus pozicija
Pats profesorius Vytautas Landsbergis, fondo steigėjas ir garbės pirmininkas, kol kas viešai nekomentuoja bylos aplinkybių. Neoficialiais duomenimis, jis yra informuotas apie vykstantį procesą, tačiau laikosi nuošalyje, palikdamas teisėsaugai išsiaiškinti visas aplinkybes.
Byloje taip pat figūruoja dar keli liudytojai – buvę fondo darbuotojai ir valdybos nariai, kurie turėtų būti apklausti artimiausiuose posėdžiuose. Jų parodymai gali būti lemiami siekiant nustatyti, ar kaltinamasis veikė vienas, ar su kitų asmenų žinia.
Tarp skaidrumo ir šešėlių
Ši byla meta šešėlį ne tik ant konkretaus fondo, bet ir kelia platesnį klausimą apie nevyriausybinių organizacijų finansinį skaidrumą Lietuvoje. Kai kurie teisiniai ekspertai pabrėžia, kad panašūs atvejai rodo sistemines spragas NVO finansų kontrolės mechanizmuose.
Teismas tęsia bylos nagrinėjimą ir planuoja dar bent kelis posėdžius. Sprendimas gali būti priimtas jau šį rudenį, tačiau tikėtina, kad bet kuri pusė jį skųs aukštesnės instancijos teismui. Tuo tarpu visuomenė lieka su klausimu – ar tai pavienio asmens savanaudiškumas, ar simptomas gilesnių problemų labdaros ir paramos fondų sistemoje, kur kilnūs tikslai kartais tampa priedanga ne tokiems kilniems veiksmams.