Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl partnerystės įstatymo
Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl partnerystės įstatymo, kuris buvo ilgai lauktas ir sukėlė daug diskusijų visuomenėje. Šis sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti lygybę ir teises visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos.
Teismas nagrinėjo, ar partnerystės įstatymas atitinka Konstituciją ir ar jis nepažeidžia pagrindinių žmogaus teisių. Sprendimas buvo priimtas po išsamių diskusijų ir argumentų išklausymo iš abiejų pusių – tiek įstatymo šalininkų, tiek priešininkų.
Įstatymo esmė ir istorinis kontekstas
Partnerystės įstatymas siekia suteikti teisinį pripažinimą ir apsaugą poroms, kurios gyvena kartu, bet nėra susituokusios. Tai apima tiek heteroseksualias, tiek tos pačios lyties poras. Įstatymas numato teises ir pareigas, susijusias su turto dalybomis, paveldėjimu, sveikatos priežiūra ir kitais svarbiais gyvenimo aspektais.
Pirmieji bandymai įteisinti partnerystę Lietuvoje prasidėjo dar 2017 metais, kai Seime buvo užregistruotas pirmasis partnerystės įstatymo projektas. Tačiau tuomet jis nesulaukė pakankamo palaikymo. Vėliau, 2021 metų gegužę, Seimas vėl grįžo prie šio klausimo, kai buvo pateiktas naujas projektas, kurį parengė Laisvės partijos atstovai. Šis projektas po pateikimo surinko 70 parlamentarų balsų „už”, tačiau vėlesnėse stadijose pritrūko politinės valios jį priimti.
Teismo argumentai ir sprendimo detalės
Konstitucinio Teismo sprendimas remiasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad šeimos samprata Lietuvos teisėje negali būti ribojama vien santuokos pagrindu sukurtais santykiais, o turi apimti ir kitus stabilius de facto santykius.
Teismas taip pat akcentavo, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnį, nors santuoka yra saugoma kaip ypatingas institutas, tai nereiškia, kad kiti šeimos santykiai negali būti teisiškai pripažįstami ir saugomi. Sprendime nurodoma, kad įstatymų leidėjas turi pareigą sukurti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų visų šeimų, įskaitant ir tos pačios lyties poras, teises.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos sprendimas dėl partnerystės įstatymo atspindi platesnę Europos tendenciją. Šiuo metu 27 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių turi kokią nors teisinę apsaugą tos pačios lyties poroms – arba per santuoką, arba per registruotą partnerystę, arba per abu institutus. Paskutinė ES šalis, įteisinusi partnerystę, buvo Estija, kuri tai padarė 2023 metų pradžioje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybės turi pozityvią pareigą užtikrinti teisinį tos pačios lyties porų pripažinimą ir apsaugą. Pavyzdžiui, byloje Oliari ir kiti prieš Italiją (2015) teismas nustatė, kad Italija pažeidė Konvencijos 8 straipsnį, nesuteikdama jokios teisinės apsaugos tos pačios lyties poroms.
Visuomenės reakcija ir nuomonių įvairovė
Visuomenės reakcija į sprendimą buvo įvairi. Vieni džiaugiasi, kad žengtas žingsnis link didesnės lygybės, kiti išreiškia susirūpinimą dėl tradicinių vertybių išsaugojimo. Nepaisant to, sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodas teises ir galimybes.
Žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip Lietuvos žmogaus teisių centras ir Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, pasveikino Konstitucinio Teismo sprendimą kaip istorinį žingsnį Lietuvos žmogaus teisių istorijoje. Tuo tarpu konservatyvios organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos šeimų sąjūdis, išreiškė nerimą dėl galimų pasekmių tradicinės šeimos institutui.
Naujas puslapis Lietuvos teisės istorijoje
Konstitucinio Teismo sprendimas atveria naują puslapį Lietuvos teisės raidoje, kuriame teisės sistema tampa labiau įtrauki ir atspindinti šiuolaikinės visuomenės įvairovę. Tai ne tik juridinis, bet ir socialinis lūžis, signalizuojantis apie Lietuvos, kaip modernios europietiškos valstybės, brandą.
Nepaisant skirtingų nuomonių, svarbu prisiminti, kad teisinė apsauga visiems piliečiams stiprina demokratiją ir teisinę valstybę. Partnerystės įstatymo kelias Lietuvoje buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau Konstitucinio Teismo sprendimas rodo, kad teisės evoliucija vyksta nuosekliai, atliepiant tiek tarptautinius standartus, tiek besikeičiančius visuomenės poreikius. Kaip pasakytų teisės filosofai – teisė turi būti gyva ir kvėpuoti kartu su visuomene, kuriai ji tarnauja.