Valstybės gynimo taryba aptarė nacionalinio saugumo prioritetus
Prezidento patarėjas Darius Česnulevičius po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pateikė komentarus apie aptartus klausimus ir priimtus sprendimus. Posėdyje buvo nagrinėjamos aktualios nacionalinio saugumo temos, įskaitant gynybos stiprinimą ir bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Česnulevičius pabrėžė, kad Lietuva siekia užtikrinti savo saugumą ir yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes. Jis taip pat akcentavo, kad bendradarbiavimas su NATO partneriais yra esminis Lietuvos saugumo garantas. Posėdyje buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, susiję su šalies gynybos politika ir strateginiais tikslais.
Konkretūs gynybos stiprinimo planai
Kaip patikslino prezidento patarėjas, posėdyje buvo detaliai aptartas gynybos finansavimo didinimas iki 3% BVP jau 2024 metais. Šis sprendimas atspindi Lietuvos įsipareigojimą stiprinti savo gynybos pajėgumus atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione.
„Mes matome, kad saugumo aplinka Europoje ir ypač Baltijos regione išlieka įtempta. Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, todėl privalome būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms,” – teigė Česnulevičius.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptartas priešakinių NATO pajėgų Lietuvoje stiprinimas. Vokietijos vadovaujamas batalionas bus plečiamas iki brigados dydžio, o tam reikalinga infrastruktūra turėtų būti sukurta iki 2027 metų.
Regioninis bendradarbiavimas
Pasak Česnulevičiaus, ypatingas dėmesys posėdyje buvo skirtas Baltijos šalių ir Lenkijos gynybiniam bendradarbiavimui. Aptartas vadinamasis „Baltijos gynybos linijos” projektas, kuriuo siekiama sukurti vientisą gynybos sistemą Rusijos ir Baltarusijos pasienyje.
„Kartu su Latvija, Estija ir Lenkija kuriame bendrą požiūrį į regiono gynybą. Tai apima ne tik fizines kliūtis pasienyje, bet ir koordinuotą oro gynybos sistemą, kuri yra ypač svarbi mūsų regionui,” – paaiškino prezidento patarėjas.
Jis pridūrė, kad neseniai įvykęs NATO viršūnių susitikimas Vašingtone patvirtino Aljanso įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui, o tai yra stiprus signalas potencialiems agresoriams.
Hibridinių grėsmių atremimas
Valstybės gynimo taryba taip pat skyrė dėmesį hibridinių grėsmių atpažinimui ir neutralizavimui. Česnulevičius pažymėjo, kad Lietuva susiduria su nuolatinėmis kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis ir mėginimais destabilizuoti situaciją pasitelkiant nelegalią migraciją.
„Mūsų žvalgybos tarnybos fiksuoja padidėjusį priešiškų veiksmų skaičių kibernetinėje erdvėje. Vien per pirmąjį 2023 metų pusmetį užfiksuota beveik 30% daugiau bandymų įsilaužti į valstybines informacines sistemas nei per visus 2022 metus,” – atskleidė Česnulevičius.
Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas stiprinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą ir skirti papildomų lėšų strateginės komunikacijos pajėgumams.
Žvilgsnis į ateitį: saugumas prasideda nuo budrumo
Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybė, puikiai suvokia savo strateginę poziciją ir atsakomybę. Valstybės gynimo tarybos posėdis parodė, kad šalies vadovybė aiškiai mato iššūkius ir kryptingai į juos reaguoja.
„Negalime leisti sau atsipalaiduoti. Saugumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis visų valstybės institucijų ir piliečių įsitraukimo,” – apibendrino Česnulevičius baigdamas komentarą.
Lietuvos saugumo architektūra šiandien stipresnė nei bet kada anksčiau, tačiau geopolitiniai vėjai gali greitai keistis. Todėl Valstybės gynimo taryba ir toliau reguliariai rinksis vertinti situaciją ir priimti sprendimus, užtikrinančius, kad Lietuva išliktų saugi ir pasirengusi atremti bet kokias grėsmes – tiek matomas, tiek paslėptas.