Valstybės gynimo taryba patvirtino ambicingus kariuomenės plėtros planus
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame buvo aptartas ambicingas tikslas dėl kariuomenės plėtros. Posėdyje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, įskaitant premjerę Ingridą Šimonytę, krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną ir kariuomenės vadą generolą leitenantą Raimundą Vaikšnorą.
Diskusijų metu buvo svarstoma, kaip efektyviai didinti kariuomenės pajėgumus, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir saugumo iššūkius regione. Prezidentas pabrėžė, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir resursų paskirstymą, siekiant sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Konkretūs plėtros planai
VGT posėdyje buvo aptarti konkretūs skaičiai – planuojama, kad iki 2030 metų Lietuvos kariuomenę sudarys ne mažiau kaip 57 tūkstančiai karių, iš kurių apie 30 tūkstančių būtų profesionalai ir savanoriai, o likusią dalį sudarytų parengtasis rezervas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 16,5 tūkstančio profesionalių karių ir karių savanorių.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pristatė, kad kariuomenės plėtrai jau šiemet numatyta papildomai skirti 0,05 proc. BVP, o 2025 metais gynybos finansavimas turėtų pasiekti 3 proc. BVP. Tai ženkliai viršija NATO nustatytą 2 proc. BVP ribą gynybai.
„Turime reaguoti į pasikeitusią saugumo aplinką ir Rusijos keliamą grėsmę. Šie sprendimai nėra tik skaičiai popieriuje – tai realūs veiksmai, kurie užtikrins mūsų šalies saugumą”, – teigė prezidentas G. Nausėda.
Taip pat buvo aptarti planai dėl kariuomenės modernizavimo, įskaitant naujos ginkluotės įsigijimą ir karių mokymų intensyvinimą. Prezidentas akcentavo, kad šie žingsniai yra būtini siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą ir pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes.
Ginkluotės modernizavimas
Posėdyje buvo patvirtinti planai tęsti Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia ginkluote. Tarp svarbiausių projektų – papildomi vokiški pėstininkų kovos mašinų „Boxer” („Vilkas”) įsigijimai, tolimojo nuotolio artilerijos sistemų HIMARS pirkimas bei oro gynybos sistemų stiprinimas.
Lietuva taip pat planuoja įsigyti papildomų prieštankinių sistemų „Javelin” ir modernizuoti esamus šarvuočius. Kariuomenės vadas R. Vaikšnoras pabrėžė, kad modernizacijos planas apima visus kariuomenės pajėgumus – nuo sausumos iki kibernetinės gynybos.
„Mūsų tikslas – sukurti tokias pajėgas, kurios atgrasytų potencialų agresorių vien savo buvimu ir pasirengimu. Tam reikia ne tik modernios ginkluotės, bet ir gerai parengtų karių”, – sakė kariuomenės vadas.
Tarptautinis kontekstas
VGT posėdyje buvo aptarta ir Lietuvos saugumo situacija platesnio NATO konteksto požiūriu. Pastaraisiais metais Baltijos šalyse dislokuotos NATO priešakinės pajėgos buvo sustiprintos iki brigados dydžio vienetų. Vokietija įsipareigojo nuolat Lietuvoje laikyti brigadą, kuriai bus reikalinga atitinkama infrastruktūra.
Premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kurie stiprina regiono saugumą: „Bendradarbiavimas su sąjungininkais yra esminis mūsų gynybos strategijos elementas. Mes ne tik gauname paramą, bet ir patys prisidedame prie bendro saugumo užtikrinimo.”
Posėdžio metu buvo priimti sprendimai, kurie turėtų padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus ir sustiprinti šalies gynybą. Prezidentas išreiškė viltį, kad šie veiksmai prisidės prie regioninio saugumo stiprinimo ir Lietuvos įsipareigojimų NATO vykdymo.
Rytojaus gynybos horizontai
Priimti VGT sprendimai žymi naują etapą Lietuvos gynybos politikoje. Trijų procentų BVP skyrimas gynybai, kariuomenės plėtra iki 57 tūkstančių karių ir modernios ginkluotės įsigijimas – tai ne tik atsakas į dabartines grėsmes, bet ir ilgalaikė investicija į šalies saugumą.
Kaip pažymėjo prezidentas G. Nausėda, „gynyba nėra tik kariuomenės reikalas – tai visos valstybės prioritetas”. Šiame kontekste svarbu ne tik didinti karinius pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą, plėtoti civilinę gynybą ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą.
Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybė, prisiima atsakomybę ne tik už savo, bet ir už viso Aljanso saugumą. Šiandien priimti sprendimai rodo, kad šalis yra pasiryžusi investuoti į savo gynybą ir prisidėti prie bendro atgrasymo. Kaip taikliai posėdžio pabaigoje apibendrino kariuomenės vadas: „Taika pasiekiama ne maldaujant, o demonstruojant tvirtą pasiryžimą gintis.”