Abejonės dėl Šegalovičienės tinkamumo Konstituciniam Teismui išlieka
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo su kandidatuojančia į Konstitucinio Teismo teisėjas Giedre Šegalovičiene teigė, kad abejonės dėl jos tinkamumo eiti šias pareigas neišsisklaidė. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su kandidatės kompetencija ir patirtimi, tačiau, pasak Čmilytės-Nielsen, kai kurie aspektai liko neaiškūs.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo teisėjo pareigos reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir nepriekaištingos reputacijos bei gebėjimo priimti nepriklausomus sprendimus. Ji pažymėjo, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl kandidatės tinkamumo, ir tikisi, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, kuris atitiks visuomenės lūkesčius.
Giedrė Šegalovičienė yra teisininkė, turinti ilgametę patirtį teisės srityje, tačiau jos kandidatūra sulaukė įvairių vertinimų tiek iš politikų, tiek iš visuomenės. Kai kurie kritikai abejoja jos gebėjimu nepriklausomai vykdyti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, kiti gi mano, kad ji turi reikiamą patirtį ir kompetenciją.
Šis klausimas yra itin svarbus, nes Konstitucinis Teismas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę ir konstitucinių principų laikymąsi Lietuvoje. Todėl Seimo nariai ir visuomenė atidžiai stebi šios kandidatūros svarstymą ir laukia galutinio sprendimo.
Kandidatės profesinis kelias ir kritika
Giedrė Šegalovičienė šiuo metu eina Vilniaus apygardos teismo teisėjos pareigas. Ji turi daugiau nei 20 metų teisinio darbo patirtį – anksčiau dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, o teisėja tapo 2010 metais. Tačiau nepaisant solidžios patirties, jos kandidatūra sukėlė diskusijas dėl galimų politinių ryšių.
Kritikai atkreipia dėmesį į Šegalovičienės sprendimus keliose rezonansinėse bylose, kurios sukėlė abejonių dėl jos nešališkumo. Ypač daug klausimų kilo po 2021 metais priimtų sprendimų, susijusių su valstybinių įmonių valdymo klausimais, kur, anot kai kurių teisininkų, buvo pastebimas polinkis palaikyti tuometinės valdančiosios daugumos poziciją.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras viešai išreiškė nuomonę, kad „Konstitucinio Teismo teisėjo pozicija reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir įrodyto gebėjimo priimti sprendimus visiškai nepriklausomai nuo politinių aplinkybių”.
Konstitucinio Teismo reikšmė ir reikalavimai kandidatams
Konstitucinis Teismas Lietuvoje yra ypatingos svarbos institucija, sudaryta iš 9 teisėjų, skiriamų 9 metų kadencijai. Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo, Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai, todėl šios institucijos sprendimai dažnai turi lemiamą reikšmę valstybės gyvenime.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, kandidatas į teisėjus privalo būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą arba pedagoginio darbo stažą teisės srityje aukštojoje mokykloje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 metais pateikė išaiškinimą, kad „nepriekaištinga reputacija” apima ne tik formalių reikalavimų atitikimą, bet ir visuomenės pasitikėjimą asmeniu, jo moralinį autoritetą bei gebėjimą išlikti nešališkam sudėtingose situacijose.
Teisingumo svarstyklės: kada bus priimtas sprendimas?
Šegalovičienės kandidatūros klausimas turėtų būti sprendžiamas artimiausiame Seimo posėdyje, tačiau tikslios datos dar nėra. Galutinį sprendimą dėl kandidatės tinkamumo priims Seimas, balsuodamas dėl jos skyrimo Konstitucinio Teismo teisėja.
Konstitucinio Teismo formavimo procesas visada sulaukia ypatingo dėmesio, nes šios institucijos sprendimai dažnai tampa lemiamais valstybės teisinės sistemos raidai. Istoriškai žvelgiant, Konstitucinis Teismas ne kartą yra priėmęs sprendimus, kurie iš esmės pakeitė teisinę praktiką ar net politinių procesų eigą Lietuvoje.
Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen pažadėjo, kad sprendimas bus priimtas atsakingai įvertinus visus argumentus. „Konstitucinis Teismas yra paskutinė instancija, ginanti mūsų valstybės pamatines vertybes, todėl kandidatų į šias pareigas vertinimas turi būti itin kruopštus ir atsakingas”, – pabrėžė ji.
Teisės sargyboje: daugiau nei tik pareigos
Konstitucinio Teismo teisėjo pareigos – tai ne tik profesinė atsakomybė, bet ir moralinis įsipareigojimas visuomenei. Istorija rodo, kad stiprus ir nepriklausomas Konstitucinis Teismas yra vienas esminių demokratijos garantų. Lietuva per 30 nepriklausomybės metų sukūrė tvirtą konstitucinės kontrolės tradiciją, kuri ne kartą padėjo išvengti politinių krizių ir užtikrino valstybės institucijų veikimą pagal Konstituciją.
Šegalovičienės kandidatūros svarstymas vyksta sudėtingu laikotarpiu, kai visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis išgyvena išbandymus. Būtent todėl šis sprendimas bus svarbus signalas apie tai, kokius standartus Lietuva kelia aukščiausiems teisėjams.
Kaip sakė vienas žymiausių Lietuvos konstitucinės teisės specialistų prof. Egidijus Kūris: „Konstitucinis Teismas – tai ne tik teisės, bet ir valstybingumo sergėtojas”. Todėl šiandieninės diskusijos dėl naujo teisėjo – tai ne tik formalus procedūrinis klausimas, bet ir fundamentalus apsisprendimas dėl to, kokią teisingumo sampratą puoselėsime ateities Lietuvoje.