Pasieniečiai vėl užkirto kelią nelegaliai migracijai: 13 asmenų neįleista į Lietuvą
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti 13 migrantų. Šis skaičius atspindi nuolatinį Lietuvos pastangas kontroliuoti nelegalią migraciją per savo sienas. Pasieniečiai nuolat stebi situaciją ir imasi priemonių, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų ir užkirstas kelias nelegaliam sienos kirtimui.
Migracijos situacija Lietuvos pasienyje
Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šie 13 migrantų buvo sulaikyti bandant kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Dauguma jų – Irako, Sirijos ir Afganistano piliečiai, bėgantys nuo neramumų savo šalyse. Šiais metais jau užfiksuota virš 2700 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, kas yra žymiai mažiau nei 2021-2022 metais, kai migracijos krizė buvo pasiekusi piką.
VSAT atstovas Giedrius Mišutis pakomentavo: „Nors bandymų skaičius sumažėjo, tačiau įtampa pasienyje išlieka. Pasieniečiai dirba sudėtingomis sąlygomis, neretai susidurdami su agresyviu migrantų elgesiu ir provokacijomis iš Baltarusijos pusės.”
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos valdžios institucijos bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekdamos efektyviai valdyti migracijos srautus ir užtikrinti saugumą regione. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) teikia papildomą paramą – šiuo metu Lietuvoje dirba apie 100 FRONTEX pareigūnų, kurie padeda stebėti sieną ir vykdyti patruliavimą.
Lietuva taip pat dalyvauja bendrose operacijose su Latvija ir Lenkija, kurios susiduria su panašiais iššūkiais. Neseniai įvykusiame Baltijos šalių ir Lenkijos pasienio tarnybų vadovų susitikime buvo sutarta dėl glaudesnio informacijos keitimosi ir bendrų veiksmų koordinavimo.
Fizinio barjero efektyvumas
2022 metais užbaigtas fizinis barjeras Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kurio ilgis siekia beveik 550 km, padeda kontroliuoti migracijos srautus. Tačiau pasieniečiai pastebi, kad migrantai ieško naujų būdų įveikti kliūtis – naudoja specialias kopėčias, virvines sistemas ar net bando prakirsti tvorą.
Fizinis barjeras papildytas modernia stebėjimo įranga – judesio davikliais, termovizoriais ir dronais, kurie leidžia operatyviai reaguoti į bandymus kirsti sieną. Šios priemonės kainavo Lietuvai daugiau nei 150 milijonų eurų, tačiau, anot ekspertų, investicija pasiteisino.
Tarp saugumo ir humanitarinių vertybių
Migracijos valdymas išlieka sudėtingu iššūkiu, balansuojančiu tarp nacionalinio saugumo užtikrinimo ir pagarbos žmogaus teisėms. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų, tačiau kartu turi teisę apsaugoti savo sienas.
Žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių taikomų priemonių, ypač dėl vadinamojo „apgręžimo” politikos, kai migrantai neįleidžiami į šalį ir nukreipiami atgal į Baltarusiją. Tačiau Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad šie veiksmai yra būtini, atsižvelgiant į hibridinio karo aplinkybes.
Žvilgsnis į ateitį: sienos apsauga besikeičiančiame pasaulyje
Nelegalios migracijos problema neišnyks artimiausiu metu – geopolitiniai konfliktai, klimato kaita ir ekonominė nelygybė ir toliau skatins žmones ieškoti geresnio gyvenimo Europoje. Lietuva, būdama ES išorinė siena, privalo išlikti budri ir nuolat tobulinti savo pasienio apsaugos sistemas.
Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, efektyvus migracijos valdymas reikalauja kompleksinio požiūrio – nuo fizinių barjerų ir technologinių sprendimų iki diplomatinių pastangų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Tik suderinus visas šias priemones galima tikėtis ilgalaikių rezultatų, užtikrinant tiek valstybės saugumą, tiek pagarbą žmogaus orumui šiame sudėtingame geopolitiniame žaidime, kur sienos apsauga tapo ne tik nacionalinio saugumo, bet ir europinės tapatybės klausimu.