Lietuvos žvalgybos atskleidė planuotas operacijas prieš baltarusius
Lietuvos žvalgybos tarnybos atskleidė informaciją apie planuotas operacijas prieš baltarusius, kurios, pasak politikų, yra dalis sisteminio veikimo. Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas teigė, kad šios žinios jo nenustebino, nes tokie veiksmai yra nuosekli ir ilgalaikė praktika. Jis pabrėžė, kad tokios operacijos yra dalis didesnio plano, kurio tikslas – destabilizuoti situaciją regione ir paveikti politinius procesus. Paluckas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios operacijos dažnai yra vykdomos koordinuotai su kitomis šalimis, siekiant maksimaliai padidinti jų poveikį. Lietuvos valdžios institucijos ragina būti budriems ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems veiksmams.
Operacijų kontekstas ir grėsmių vertinimas
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos pateiktoje 2024 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos aktyviai vykdo žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą. Ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos KGB ir GRU (karinė žvalgyba) siekia infiltruoti savo agentus į Lietuvos valstybines institucijas, rinkti informaciją apie NATO pajėgų dislokavimą bei vykdyti dezinformacijos kampanijas.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno, „Baltarusijos režimas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Rusija, tapo hibridinių atakų prieš Baltijos šalis generatoriumi. Matome, kad nuo 2020 metų, po suklastotų rinkimų Baltarusijoje, Lukašenkos režimas tapo visiškai priklausomas nuo Kremliaus ir dabar aktyviai įsitraukia į bendras operacijas prieš NATO rytinį flangą.”
Koordinuotos pastangos ir tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos pastaraisiais metais sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos efektyviau atremti hibridines grėsmes iš Rytų. 2023 m. gruodžio mėnesį Vilniuje vykusiame Baltijos šalių saugumo forume buvo sutarta dėl bendros žvalgybinės informacijos mainų platformos sukūrimo.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, Baltarusijos teritorijoje buvo dislokuota apie 10 000 Rusijos karių. Baltarusija taip pat leido Rusijai naudoti savo teritoriją kaip placdarmą puolimui prieš Ukrainą, o tai kelia papildomą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Baltarusijos opozicijos vaidmuo
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena nemažai Baltarusijos opozicijos atstovų, įskaitant Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamą demokratinių jėgų štabą. Anot Lietuvos užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno, „Lietuva išlieka tvirta Baltarusijos demokratinių jėgų rėmėja, o tai natūraliai daro mus Lukašenkos režimo taikiniu.”
Baltarusijos opozicijos atstovai Lietuvoje ne kartą pranešė apie bandymus juos šantažuoti, sekti ar kitaip paveikti. 2023 m. spalio mėnesį Vilniuje buvo sulaikytas asmuo, įtariamas bendradarbiavimu su Baltarusijos KGB ir mėginimu rinkti informaciją apie opozicijos veikėjus.
Šešėliai virš rytinio flango
Dabartinė situacija primena Šaltojo karo laikotarpį, kai Baltijos šalys buvo nuolatinio žvalgybinio žaidimo arena. Tačiau šiandien grėsmės įgavo naujų formų – nuo kibernetinių atakų iki migrantų instrumentalizavimo.
Lietuvos saugumo ekspertai pabrėžia, kad būtina ne tik stiprinti kontrašpionažo pajėgumus, bet ir didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. Kaip pažymėjo buvęs VSD vadovas Gediminas Grina, „šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje kiekvienas pilietis tampa potencialiu taikiniu ir potencialiu gynėju. Pilietinis budrumas ir kritinis mąstymas tampa nacionalinio saugumo dalimi.”
Lietuvos ir kitų NATO rytinio flango šalių patirtis rodo, kad hibridinės grėsmės išliks ilgalaikėje perspektyvoje, o jų atremimas reikalaus ne tik institucinio atsako, bet ir visos visuomenės įsitraukimo. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų regiono saugumas būtų patikimai apsaugotas nuo nedraugiškų valstybių kėslų.