Lietuvoje vyksta kompleksinės pratybos prieš hibridines grėsmes
Lietuvoje vyksta pratybos, kurių metu imituojami kompleksiniai incidentai, sukelti hibridinių grėsmių. Šios pratybos yra svarbi dalis šalies pasirengimo reaguoti į įvairias grėsmes, kurios gali kilti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Pratybų metu dalyvauja įvairios institucijos, įskaitant kariuomenę, policiją, gelbėjimo tarnybas ir kitas svarbias organizacijas, kurios turi užtikrinti visuomenės saugumą.
Pratybų tikslai ir apimtis
Pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti bendradarbiavimo mechanizmus tarp skirtingų institucijų, siekiant efektyviai reaguoti į hibridines grėsmes. Hibridinės grėsmės apima įvairius pavojus, tokius kaip kibernetinės atakos, dezinformacija, ekonominiai spaudimai ir kiti netradiciniai iššūkiai, kurie gali paveikti šalies saugumą ir stabilumą.
Šių metų pratybose, pavadintose „Stiprus skydas 2023„, dalyvauja daugiau nei 20 valstybinių institucijų ir privačių organizacijų. Tai yra didžiausios tokio pobūdžio pratybos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus. Pratybos vyksta ne tik sostinėje, bet ir keliuose regioniniuose centruose, įskaitant Klaipėdą, Panevėžį ir Alytų.
Simuliuojamos situacijos ir iššūkiai
Pratybų metu simuliuojamos situacijos, kurios reikalauja greito ir koordinuoto atsako. Tai apima tiek fizinius incidentus, kaip teroristinių išpuolių imitacijos, tiek virtualius iššūkius, kaip kibernetinės atakos prieš svarbias infrastruktūras. Dalyviai turi parodyti gebėjimą greitai reaguoti, priimti sprendimus ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis.
Šiemet pratybų scenarijai apima:
– Koordinuotas kibernetines atakas prieš energetikos objektus
– Dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose, kuriomis siekiama sukelti paniką
– Kritinės infrastruktūros objektų sabotažo bandymus
– Netikrų naujienų platinimą apie tariamą užterštą geriamąjį vandenį
– Transporto mazgų blokavimą
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, per 2022 metus Lietuvoje užfiksuota beveik 4500 kibernetinių incidentų, kas yra 25% daugiau nei ankstesniais metais. Ypač padaugėjo atakų prieš valstybines institucijas ir energetikos sektorių.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Šios pratybos vyksta glaudžiai bendradarbiaujant su NATO ir ES partneriais. Pratybose dalyvauja stebėtojai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos, o techninę pagalbą teikia JAV kibernetinio saugumo ekspertai.
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje atstovas Janis Berzinš pabrėžė: „Baltijos šalys tapo hibridinio karo laboratorija, kur išbandomi naujausi metodai. Šios pratybos rodo, kad Lietuva rimtai žiūri į šias grėsmes ir aktyviai ruošiasi jas atremti.”
Šios pratybos yra dalis nuolatinio Lietuvos pastangų stiprinti savo saugumo sistemą ir užtikrinti, kad šalis būtų pasirengusi susidoroti su bet kokiomis grėsmėmis. Tai taip pat siunčia aiškų signalą, kad Lietuva yra pasirengusi ginti savo interesus ir užtikrinti savo piliečių saugumą bet kokiomis aplinkybėmis.
Visuomenės įtraukimas ir švietimas
Šių metų pratybose ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės informavimui ir įtraukimui. Krašto apsaugos ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė specialią programą mokykloms, kurios metu moksleiviai supažindinami su hibridinėmis grėsmėmis ir mokomi atpažinti dezinformaciją.
Taip pat sukurta mobilioji aplikacija „Saugus pilietis„, kuri leidžia gyventojams gauti patikimą informaciją krizių metu ir pranešti apie įtartinus incidentus. Per pirmąją savaitę aplikaciją atsisiuntė daugiau nei 50 000 Lietuvos gyventojų.
Ateities iššūkiai neramiais laikais
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur grėsmių pobūdis nuolat kinta, Lietuva turi būti pasirengusi atremti ne tik tradicines karines grėsmes, bet ir subtilesnį, tačiau ne mažiau pavojingą hibridinį poveikį. Pratybos „Stiprus skydas 2023” parodė, kad esame pasirengę geriau nei bet kada anksčiau, tačiau taip pat atskleidė sritis, kurias būtina tobulinti.
Kaip pabrėžė Valstybės gynimo tarybos narys: „Hibridinis karas jau vyksta, tik ne visi jį atpažįsta. Mūsų užduotis – ne tik reaguoti į incidentus, bet ir išmokti juos numatyti bei užkirsti kelią.” Šalies saugumas šiandien priklauso ne tik nuo ginklų, bet ir nuo mūsų visų budrumo, kritinio mąstymo ir pilietinės atsakomybės. Pratybos – tik dalis bendro darbo, kuris turi būti tęsiamas kasdien, stiprinant mūsų valstybės atsparumą.