Seimo nario Bagdono byla: parlamentinių lėšų skandalas pasiekė teismą
Seimo nario Lino Jono Bagdono byla, susijusi su galimu piktnaudžiavimu parlamentinėmis lėšomis, perduota teismui. Prokuratūra kaltina politiką neteisėtai pasisavinus daugiau nei 13 tūkstančių eurų, kuriuos jis esą panaudojo asmeninėms reikmėms. Tyrimo metu nustatyta, kad Bagdonas galėjo pateikti suklastotus dokumentus, siekdamas pateisinti išlaidas, kurios nebuvo susijusios su jo parlamentine veikla.
Tyrimo detalės
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, pradėję tyrimą dar 2022 metų rudenį, nustatė, kad L. J. Bagdonas galimai sistemingai klastojo dokumentus, susijusius su parlamentine veikla. Tyrėjai išsiaiškino, kad parlamentaras pateikė fiktyvias sąskaitas už transporto nuomą, viešbučių paslaugas bei konsultacijas, kurių iš tiesų nebuvo suteikta.
Ypač daug klausimų sukėlė Bagdono pateikti dokumentai dėl tariamai vykusių susitikimų su rinkėjais regionuose – tyrėjai nustatė, kad dalis šių susitikimų niekada neįvyko, nors už juos buvo išmokėtos kompensacijos. Seimo kanceliarijos Finansų departamento darbuotojai patvirtino, kad parlamentaras pateikdavo visus formaliai reikalingus dokumentus, todėl iš pradžių nebuvo pagrindo abejoti jų tikrumu.
Bagdono pozicija
Pats Seimo narys kaltinimus neigia ir teigia, kad visos išlaidos buvo teisėtos. Savo viešuose pasisakymuose L. J. Bagdonas tvirtina, kad byla yra „politiškai motyvuota” ir siekiama jį diskredituoti prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Mano parlamentinė veikla visada buvo skaidri ir atitinkanti įstatymus. Visos išlaidos buvo padarytos vykdant mano, kaip tautos atstovo, pareigas ir turiu tai patvirtinančius dokumentus,” – teigė Bagdonas žiniasklaidai pateiktame komentare.
Parlamentaro advokatas Tomas Vilčinskas pabrėžė, kad prokuratūros surinkti įrodymai yra „nepakankami ir prieštaringi”, o dalis liudytojų parodymų esą buvo gauti naudojant spaudimą.
Teisinės pasekmės
Teismo posėdžiai turėtų prasidėti artimiausiu metu, o jei kaltinimai bus įrodyti, Bagdonui gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsniu, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, sukėlęs didelę žalą valstybei, gali būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu, bet ir teise eiti tam tikras pareigas.
Teisės ekspertai pastebi, kad panašiose bylose teismai pastaruoju metu taiko griežtesnes bausmes. 2021 metais buvęs Seimo narys Artūras Skardžius už panašius nusikaltimus buvo nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant, bei 15 tūkst. eurų bauda.
Platesnė problema
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes tai dar vienas atvejis, kai politikai kaltinami netinkamu valstybės lėšų naudojimu. Prokuratūra tikisi, kad teismo procesas padės išaiškinti visas aplinkybes ir užtikrinti teisingumą.
Transparency International Lietuvos skyriaus duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo pradėta 17 tyrimų dėl politikų galimai neteisėto parlamentinių lėšų naudojimo. Šešios bylos pasiekė teismus, trys baigėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau inicijavo parlamentinių lėšų naudojimo tvarkos peržiūrą, siūlydama sugriežtinti kontrolės mechanizmus ir padidinti skaidrumą.
Kai politinė atsakomybė susiduria su teisine
Bagdono byla – tai ne tik individualaus politiko istorija, bet ir simptomas gilesnės problemos mūsų politinėje sistemoje. Parlamentarų išlaidų kontrolės mechanizmai akivaizdžiai stringa, o visuomenės pasitikėjimas politikais ir toliau smunka. Kiekvienas toks atvejis gilina prarają tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų.
Nepriklausomai nuo būsimo teismo sprendimo, ši byla jau tapo katalizatoriumi reikalingoms reformoms. Galbūt tik tada, kai politinė atsakomybė bus neatsiejama nuo asmeninės, galėsime tikėtis tikro pokyčio politinėje kultūroje. O kol kas lieka stebėti, ar teisingumas šioje byloje bus ne tik paskelbtas, bet ir įvykdytas.