Tūkstančiai protestavo prieš NT mokesčius: „Neatimkite mūsų namų!”
Vilniuje įvykusiame proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčius dalyvavo daugybė žmonių, nepatenkintų planuojamais pokyčiais. Protestuotojai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl planuojamų NT mokesčių įvedimo, kurie, jų nuomone, neigiamai paveiks daugelį gyventojų.
Protestas, surengtas Katedros aikštėje, pritraukė daugiau nei 5000 dalyvių – tai vienas didžiausių pastarųjų metų protestų, susijusių su mokesčių politika. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Neatimkite mūsų namų”, „Mokesčiai žmonėms, ne žmonės mokesčiams” ir „Stabdykite NT mokesčių plėtrą”.
Politikų reakcijos ir dalyvavimas
Tarp protesto dalyvių buvo ir žinomų politikų, tačiau kai kurie jų, nors ir nedalyvavo fiziškai, išreiškė savo palaikymą. Vienas iš tokių politikų buvo Gintautas Paluckas, kuris teigė, kad „širdyje buvo mitinge”. Jis pabrėžė, kad supranta žmonių susirūpinimą ir palaiko jų siekį išsakyti savo nuomonę.
Mitinge dalyvavo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris savo kalboje pabrėžė: „Šis mokestis yra tiesioginis kėsinimasis į žmonių nuosavybę. Jūs jau sumokėjote mokesčius įsigydami turtą, kodėl turite mokėti vėl ir vėl?”
Finansų ministrė Gintarė Skaistė į protestą sureagavo teigdama, kad reforma yra būtina siekiant užtikrinti mokesčių sistemos tvarumą, tačiau pripažino, kad „reikia atidžiau įvertinti mokesčio poveikį skirtingoms gyventojų grupėms”.
Siūlomi NT mokesčio pakeitimai
Pagal naująjį planą, NT mokestis būtų taikomas visiems gyventojams, kurių turto vertė viršija 150 000 eurų. Šiuo metu mokestis taikomas tik tiems, kurių turto vertė viršija 300 000 eurų. Be to, siūloma padidinti mokesčio tarifą nuo dabartinių 0,5% iki 1% turto vertės.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, šie pakeitimai paliestų apie 30% Vilniaus gyventojų ir apie 15% kitų didžiųjų miestų gyventojų, o tai reikštų ženklų mokesčių mokėtojų skaičiaus padidėjimą.
Gyventojų nuogąstavimai
Protesto metu buvo išsakyta daug nuomonių apie tai, kaip NT mokesčiai gali paveikti gyventojus, ypač tuos, kurie turi mažesnes pajamas. Protestuotojai reikalavo, kad valdžia atsižvelgtų į jų nuogąstavimus ir peržiūrėtų planuojamus mokesčių pakeitimus.
Vilnietė Rasa Petrauskienė, viena iš protestuotojų, pasidalijo savo istorija: „Mano butas, kurį pirkau prieš 15 metų už 60 000 eurų, dabar vertinamas 180 000 eurų. Mano pensija vos 500 eurų per mėnesį. Kaip aš galėsiu susimokėti šį mokestį?”
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad NT mokesčių didinimas gali turėti ir netiesioginių pasekmių – nuomos kainos gali išaugti, nes savininkai stengsis perkelti padidėjusią mokesčių naštą nuomininkams.
Tarptautinis kontekstas
Šis protestas yra dalis platesnės diskusijos apie mokesčių politiką Lietuvoje, kuri pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš politikų. Vyriausybė teigia, kad mokesčių reforma yra būtina siekiant užtikrinti teisingesnę mokesčių sistemą, tačiau daugelis gyventojų baiminasi, kad tai gali padidinti jų finansinę naštą.
Verta pažymėti, kad NT mokesčiai yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Danijoje šis mokestis siekia vidutiniškai 2,2% turto vertės, Prancūzijoje – apie 1-3%, priklausomai nuo regiono. Tačiau šiose šalyse paprastai taikoma daugiau išimčių ir lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Mokesčių reformos ateitis: tarp būtinybės ir teisingumo
Akivaizdu, kad NT mokesčių reforma Lietuvoje kelia aštrias diskusijas. Vyriausybė turi rasti balansą tarp biudžeto poreikių ir gyventojų galimybių. Viena vertus, progresiniai mokesčiai gali padėti mažinti socialinę nelygybę, kita vertus – netinkamai įgyvendinti jie gali sukurti naujų problemų.
Protestas Vilniuje parodė, kad žmonės nėra prieš mokesčius kaip tokius, bet reikalauja teisingumo ir skaidrumo. Kaip sakė vienas protestuotojas: „Mes norime valstybės, kuri tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai.” Šis balsas turėtų būti išgirstas, jei norime kurti visuomenę, kurioje ekonominė gerovė yra prieinama visiems, o ne tik išrinktiesiems.