Babrungo upės grėsmė Plungei: specialistai imasi skubių priemonių
Plungės miestas susiduria su rimta problema – upelio vanduo gali užtvindyti dalį miesto teritorijos. Vietos valdžia ir specialistai deda pastangas, siekdami užkirsti kelią galimam potvyniui, kuris galėtų padaryti didelę žalą tiek gyventojams, tiek infrastruktūrai.
Pagrindinis nerimo šaltinis – Babrungo upė, kuri kerta Plungės miestą ir pastaraisiais metais dėl klimato kaitos sukeltų intensyvių kritulių vis dažniau kelia potvynių grėsmę. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, per pastaruosius penkerius metus Žemaitijos regione kritulių kiekis padidėjo beveik 15%, o tai tiesiogiai veikia upių vandens lygį.
Šiuo metu vykdomi įvairūs projektai, skirti gerinti miesto drenažo sistemą ir stiprinti apsaugą nuo potvynių. Specialistai analizuoja galimus sprendimus, kaip efektyviai suvaldyti upelio vandens lygį ir užtikrinti, kad jis neperžengtų kritinės ribos.
Infrastruktūros modernizavimo darbai
Viena iš svarstomų priemonių – upelio vagos gilinimas ir platinimas, siekiant padidinti jo pralaidumą. Taip pat svarstoma galimybė įrengti papildomas užtvankas ar kitus hidrotechninius įrenginius, kurie padėtų reguliuoti vandens srautą.
Plungės rajono savivaldybė jau skyrė 1,2 mln. eurų finansavimą skubiems darbams, o dar 800 tūkst. eurų tikimasi gauti iš ES fondų. Šiomis lėšomis planuojama ne tik modernizuoti senus lietaus nuotekų kolektorius, bet ir įrengti naują vandens sulaikymo tvenkinį miesto šiaurinėje dalyje, kuris galėtų sukaupti perteklinį vandenį kritiniais atvejais.
Pasak Plungės rajono mero Audriaus Klišonio: „Investicijos į potvynių prevenciją yra būtinos, nes kiekvienas neveikimas dabar gali kainuoti dešimteriopai brangiau ateityje. Turime apsaugoti ne tik istorinį Plungės centrą, bet ir naujai besikuriančius rajonus.”
Gyventojų pasiruošimas
Gyventojai raginami būti budrūs ir pasiruošti galimam potvyniui, ypač tie, kurie gyvena arčiau upelio. Vietos valdžia taip pat planuoja organizuoti informacines kampanijas, kad žmonės žinotų, kaip elgtis ekstremalios situacijos atveju.
Savivaldybė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu rengia specialius mokymus bendruomenėms, kuriuose bus mokoma, kaip apsaugoti turtą nuo vandens, kokias priemones naudoti ir kaip elgtis evakuacijos atveju. Pirmieji tokie mokymai jau įvyko Senamiesčio ir Paežerio mikrorajonuose, kurie yra labiausiai pažeidžiami potvynių atveju.
Gyventojams patariama:
- Turėti avarinį rinkinį su būtiniausiais daiktais
- Sekti orų prognozes ir savivaldybės pranešimus
- Apdrausti turtą nuo stichinių nelaimių
- Įsirengti atbulinius vožtuvus nuotekų sistemose
Žalioji Plungės ateitis: vandens iššūkiai ir sprendimai
Nors situacija yra sudėtinga, tikimasi, kad laiku įgyvendintos priemonės padės išvengti didesnių nuostolių ir užtikrins miesto saugumą. Plungės valdžia ir toliau aktyviai dirba, siekdama apsaugoti miestą nuo galimo tvano ir užtikrinti gyventojų gerovę.
Įdomu tai, kad miesto specialistai vis dažniau žvelgia į „žaliąsias” technologijas kaip ilgalaikį sprendimą. Planuojama sukurti lietaus vandens surinkimo sistemas, kurios ne tik sumažintų potvynių riziką, bet ir leistų panaudoti surinktą vandenį miesto parkų ir viešųjų erdvių laistymui. Tai puikus pavyzdys, kaip grėsmę galima paversti galimybe – Plungė galėtų tapti vienu iš Lietuvos lyderių tvaraus vandens valdymo srityje.
Babrungo upė, kadaise buvusi miesto ekonominio klestėjimo šaltinis, dabar meta iššūkį plungiškiams. Tačiau su tinkamu planavimu, bendruomenės įsitraukimu ir šiuolaikinėmis technologijomis, Plungė turi visas galimybes ne tik išspręsti potvynių problemą, bet ir sukurti harmoningesnį santykį su vandens telkiniais miesto teritorijoje.