Telefonai mokyklose: ar atėjo laikas uždrausti?

Lietuvoje atlikta apklausa atskleidė, kad 67 proc. gyventojų pritaria mobiliųjų telefonų draudimui mokyklose. Šis draudimas būtų taikomas pamokų metu, siekiant užtikrinti, kad mokiniai labiau susikoncentruotų į mokymosi procesą ir mažiau blaškytųsi.

Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma tėvų ir pedagogų mano, jog telefonai trukdo mokiniams susikaupti ir gali neigiamai paveikti jų mokymosi rezultatus. Be to, yra nuogąstavimų, kad telefonai gali skatinti patyčias ir kitokį netinkamą elgesį tarp mokinių.

Tarptautinė praktika

Lietuva nėra vienintelė šalis, svarstanti tokį draudimą. Prancūzijoje jau nuo 2018 metų galioja įstatymas, draudžiantis mobiliuosius telefonus pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Šalies švietimo ministerijos duomenimis, po draudimo įvedimo pastebėtas mokinių socialinių įgūdžių pagerėjimas ir sumažėjęs patyčių atvejų skaičius.

Suomijoje, kuri garsėja savo pažangia švietimo sistema, daugelis mokyklų taiko lanksčią politiką – telefonai pamokų metu turi būti sudėti į specialias dėžutes arba paliekami spintelėse. Mokiniams leidžiama juos pasiimti tik per pertraukas.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje 2022 metais atliktas tyrimas parodė, kad mokyklose, kuriose buvo įvestas telefonų draudimas, mokinių akademiniai rezultatai pagerėjo vidutiniškai 6,4%.

Argumentai „už” ir „prieš”

Vis dėlto, yra ir kita nuomonė, kad telefonai gali būti naudingi mokymosi priemonės, jei naudojami tinkamai. Kai kurie ekspertai siūlo, kad vietoj visiško draudimo, mokyklos turėtų skatinti atsakingą telefonų naudojimą ir integruoti juos į mokymo procesą, pavyzdžiui, naudojant edukacines programas ar internetinius išteklius.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Rasa Erentaitė pabrėžia: „Turime suprasti, kad šiuolaikiniai vaikai gyvena skaitmeniniame pasaulyje. Visiško draudimo politika gali sukelti priešingą reakciją. Vietoj to, turėtume mokyti vaikus kritinio mąstymo ir atsakingo technologijų naudojimo.”

Tuo tarpu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas Dainius Žvirdauskas palaiko griežtesnį požiūrį: „Matome, kad mokiniai vis sunkiau išlaiko dėmesį, o telefonai yra vienas didžiausių blaškytojų. Kai kuriose mokyklose, įvedus telefonų apribojimus, pastebėjome ne tik geresnius mokymosi rezultatus, bet ir aktyvesnį mokinių bendravimą tarpusavyje.”

Praktiniai iššūkiai

Draudimo įgyvendinimas kelia ir praktinių klausimų. Kaip užtikrinti, kad mokiniai laikytųsi taisyklių? Ar reikėtų konfiskuoti telefonus? Kokios būtų sankcijos už taisyklių pažeidimą?

Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos direktorė Jolanta Andrijauskienė dalijasi patirtimi: „Mūsų mokykloje jau antrus metus taikome sistemą, kai mokiniai, atėję į pamoką, sudeda telefonus į specialias kišenes, kabančias klasėje. Iš pradžių buvo pasipriešinimo, bet dabar tai tapo įprasta praktika. Pastebėjome, kad mokiniai tapo labiau susikaupę, o konfliktų dėl socialinių tinklų sumažėjo.”

Technologijos ir ateities švietimas

Šis klausimas kelia diskusijas tarp švietimo specialistų, tėvų ir mokinių, nes kiekviena pusė turi savo argumentus dėl telefonų naudojimo mokyklose. Galutiniai sprendimai dėl draudimo įgyvendinimo priklausys nuo mokyklų administracijų ir švietimo politikos formuotojų.

Tarp draudimo ir galimybių: balansas XXI amžiaus klasėje

Diskusija apie telefonus mokyklose atspindi platesnį iššūkį – kaip suderinti technologijų teikiamas galimybes su tradicinio mokymosi vertybėmis. Nepriklausomai nuo to, ar bus pasirinktas visiškas draudimas, ar lankstesnis reguliavimas, svarbiausias tikslas išlieka tas pats – sukurti mokymosi aplinką, kurioje mokiniai galėtų ugdyti ne tik akademinius gebėjimus, bet ir socialinius įgūdžius.

Galbūt vietoj kategorišką „taip” ar „ne” telefonams, turėtume klausti – kaip galime išmokyti vaikus technologijomis naudotis sąmoningai? Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, auksinis viduriukas gali būti geriausias sprendimas, pritaikytas kiekvienos mokyklos bendruomenės poreikiams ir vertybėms. O kol politikai ir ekspertai diskutuoja, mokyklose jau formuojasi nauja skaitmeninė kultūra, kuri neišvengiamai taps mūsų ateities visuomenės pagrindu.