Prezidentas Nausėda Vokietijos žiniasklaidai: Lietuva – patikima NATO grandis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt” pabrėžė, kad Lietuva nėra silpnoji vieta NATO gynybos sistemoje. Jis teigė, kad šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją ir prisidėti prie bendros Aljanso saugumo architektūros.
„Lietuva nėra NATO Achilo kulnas, kaip kartais bandoma pavaizduoti. Mes esame šalis, kuri ne tik prašo pagalbos, bet ir pati aktyviai prisideda prie bendro saugumo,” – pabrėžė prezidentas interviu metu.
Nausėda priminė, kad Lietuva nuolat stiprina savo gynybinius pajėgumus ir investuoja į karinę infrastruktūrą. Vien 2023 metais Lietuva gynybai skyrė 2,52% BVP, viršydama NATO nustatytą 2% ribą, o 2024 metais šis rodiklis pasiekė 3% BVP. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp visų Aljanso narių.
Investicijos į gynybą ir tarptautinis bendradarbiavimas
Prezidentas interviu metu išsamiai pristatė Lietuvos gynybos modernizavimo planus. Lietuva neseniai įsigijo vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Boxer”, amerikitiškų šarvuočių „Joint Light Tactical Vehicle” (JLTV) bei HIMARS raketų sistemas.
„Mūsų gynybos pajėgumai nėra vien tik skaičiai popieriuje. Tai – realūs projektai, kurie jau dabar keičia mūsų kariuomenės veidą. Ypač svarbu, kad modernizuojame savo kariuomenę bendradarbiaudami su patikimais sąjungininkais, tarp kurių Vokietija užima ypatingą vietą,” – teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į svarbą išlaikyti vienybę tarp NATO narių, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius. Jis pažymėjo, kad Rusijos agresija Ukrainoje parodė, jog saugumo architektūra Europoje nėra savaime suprantamas dalykas.
Lietuvos indėlis į tarptautines misijas
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra patikima partnerė ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą regione. Lietuvos kariai dalyvauja NATO misijose Irake, Kosove, taip pat ES misijose Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
„Nors esame nedidelė šalis, mūsų karių profesionalumas ir atsidavimas pelno pagarbą tarp sąjungininkų. Lietuva siunčia aiškią žinią – mes ne tik imame, bet ir duodame,” – sakė prezidentas.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Grupėje tarnauja apie 1600 karių iš aštuonių NATO šalių. Prezidentas išreiškė dėkingumą Vokietijai už lyderystę šioje misijoje ir išreiškė viltį, kad Berlynas ir toliau rems Baltijos šalis, stiprindamas jų saugumą ir gynybą.
Vokietijos vaidmuo Baltijos regiono saugumui
Interviu metu G. Nausėda ypatingą dėmesį skyrė Vokietijos vaidmeniui užtikrinant Baltijos regiono saugumą. Jis pažymėjo, kad Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje iki 2027 metų yra istorinis žingsnis, kuris žymiai sustiprins atgrasymo potencialą.
„Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – tai ne tik karinis, bet ir politinis signalas potencialiems agresoriams, kad NATO yra vieninga ir pasiryžusi ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą,” – pabrėžė prezidentas.
Nausėda taip pat pasveikino Vokietijos sprendimą didinti gynybos išlaidas ir modernizuoti savo kariuomenę, pažymėdamas, kad stipri Vokietija reiškia stipresnę Europą ir NATO.
Žvelgiant į ateitį: bendras saugumas nedalomas
Lietuvos prezidentas interviu pabaigoje pabrėžė, kad saugumo klausimai šiandien nebegali būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Jis priminė istorinę patirtį, kai Baltijos šalių likimas buvo sprendžiamas didžiųjų valstybių kabinetuose, ir pabrėžė, kad tokia situacija neturi pasikartoti.
„Kai kalbame apie saugumą XXI amžiuje, turime suprasti, kad gynybinės sienos nebeina per žemėlapius – jos eina per mūsų vertybes, per mūsų apsisprendimą ginti laisvę ir demokratiją,” – sakė G. Nausėda. „Lietuva šiandien stovi tvirtai, pasirengusi savo istorinei atsakomybei būti ne tik NATO skydas rytuose, bet ir vertybinis kompasas, primenantis, kodėl Aljansas buvo sukurtas ir kodėl jo misija išlieka gyvybiškai svarbi. Mūsų saugumas – tai bendras reikalas, ir mes esame pasiryžę dėl jo dirbti kartu su visais sąjungininkais.”