Buvęs prezidentas gina V. Landsbergį: „Toks žingsnis būtų gėdingas”
Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išreiškė kritiką dėl siūlymo panaikinti Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą. Adamkus teigė, kad toks žingsnis būtų gėdingas ir nepriimtinas. Jis pabrėžė, kad Landsbergis atliko svarbų vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procese ir jo indėlis į šalies istoriją yra neabejotinas.
Adamkus taip pat išreiškė nusivylimą, kad tokie klausimai kyla dabartinėje politinėje aplinkoje, ir paragino gerbti istorinius pasiekimus bei asmenis, kurie prisidėjo prie Lietuvos laisvės.
Istorinis kontekstas ir diskusijos ištakos
Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, 2000 metais specialiu įstatymu buvo pripažintas valstybės vadovu. Šis statusas jam suteikia tam tikras socialines garantijas, tarp jų – apsaugą, transportą ir kitas privilegijas.
Diskusijos dėl V. Landsbergio statuso atsinaujino po to, kai Konstitucinis Teismas 2022 metų pabaigoje priėmė sprendimą, kad pagal Konstituciją vienintelis valstybės vadovas yra Respublikos Prezidentas. Tai paskatino kai kuriuos politikus siūlyti peržiūrėti 2000 metų įstatymą.
Politinė reakcija ir visuomenės nuomonių spektras
Valdas Adamkus nėra vienintelis, stojęs ginti V. Landsbergio statuso. Dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra pareiškusi, kad „istorinių asmenybių vertinimas negali tapti politinių žaidimų įrankiu”.
Tuo tarpu kai kurie opozicijos atstovai teigia, kad statusas prieštarauja Konstitucijai ir turėtų būti peržiūrėtas. LSDP frakcijos nariai yra pateikę siūlymą įstatymo pakeitimams, argumentuodami, kad de jure valstybės vadovo statusas gali priklausyti tik prezidentui.
Visuomenėje nuomonės taip pat išsiskiria. Istorikai ir politologai pabrėžia V. Landsbergio vaidmenį kritišku Lietuvai laikotarpiu – 1990-1992 metais, kai buvo atkurta nepriklausomybė, atremta ekonominė blokada ir kariškių agresija.
V. Landsbergio indėlis į Lietuvos valstybingumą
Vytautas Landsbergis vadovavo Lietuvai ypač sudėtingu laikotarpiu. Būtent jo vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Jam teko susidurti su ekonomine blokada, sovietų kariuomenės agresija, tarptautiniu spaudimu.
Landsbergis taip pat atliko svarbų vaidmenį užtikrinant tarptautinį Lietuvos pripažinimą, kai daugelis Vakarų valstybių delsė oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Jo diplomatinės pastangos padėjo Lietuvai įsitvirtinti tarptautinėje arenoje kaip nepriklausomai valstybei.
Istorinė atmintis: kam ji priklauso?
Diskusija apie V. Landsbergio statusą iš tiesų yra gilesnė – tai klausimas apie tai, kaip mes vertiname savo istoriją ir jos kūrėjus. Valstybės kūrimo momentai neretai tampa mitologizuoti, o jų veikėjai – simbolinėmis figūromis, kurios peržengia įprastą politinį vertinimą.
Adamkaus pastaba, kad „negalima perrašinėti istorijos pagal šiandienos politinę konjunktūrą”, atspindi platesnį susirūpinimą dėl istorinės atminties politizavimo. Nepriklausomai nuo to, kokia bus šios diskusijos baigtis, ji jau tapo svarbiu momentu apmąstant, kaip Lietuva vertina savo laisvės kelio architektus ir kokią vietą jiems skiria kolektyvinėje atmintyje.
Galbūt vietoj statuso atėmimo ar gynimo, vertėtų ieškoti būdų, kaip užtikrinti deramą pagarbą istorinėms asmenybėms, kartu išlaikant konstitucinį nuoseklumą. Juk istorija nepriklauso nei vienai politinei jėgai – ji priklauso visai tautai ir jos ateities kartoms.