Teismas priėmė sprendimą neblaivios vairuotojos byloje: konfiskuoti visą automobilio vertę būtų neproporcinga
Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kad iš neblaivios vairavusios Radvilės nebus konfiskuojama visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismas nusprendė, kad konfiskuoti visą automobilio vertę būtų neproporcinga bausmė, atsižvelgiant į aplinkybes ir pažeidimo pobūdį.
Radvilė buvo sulaikyta vairuojant neblaivi, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ji pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad ji neturi ankstesnių pažeidimų ir yra socialiai atsakinga asmenybė.
Teismas nusprendė, kad pakanka skirti piniginę baudą, kuri atitiktų dalį automobilio vertės, o ne visą sumą. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad bausmė būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Teisinis kontekstas ir precedentai
Lietuvoje neblaivių vairuotojų transporto priemonių konfiskavimas tapo įprastine praktika po 2017 m. priimtų Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų. Pagal įstatymą, vairuotojams, kuriems nustatomas sunkus (daugiau nei 1,5 promilės) girtumas, gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
Tačiau 2023 m. pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė precedentinį sprendimą, kuriame nurodė, kad konfiskavimas turi būti proporcingas pažeidimui. LAT pažymėjo, kad teismai privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, įskaitant pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą ir galimą žalą.
Radvilės byloje nustatyta, kad jos kraujyje buvo aptikta 1,6 promilės alkoholio koncentracija, kas tik šiek tiek viršija sunkaus girtumo ribą. Ji buvo sustabdyta įprastinio policijos patikrinimo metu, eismo įvykio nesukėlė.
Ekspertų nuomonės
Teisininkas Gintaras Švedas, komentuodamas šį atvejį, pažymėjo: „Šis sprendimas atspindi naujausias tendencijas teismų praktikoje, kai stengiamasi individualizuoti bausmes. Nors neblaivus vairavimas yra rimtas pažeidimas, mechaniškas viso turto konfiskavimas ne visada pasiekia bausmės tikslus.”
Tuo tarpu saugaus eismo organizacijos „Už blaivų kelią” atstovai išreiškė susirūpinimą, kad tokie sprendimai gali susilpninti prevenciją. „Kiekvienas neblaivus vairuotojas kelia grėsmę, ir griežtos sankcijos yra būtinos”, – teigė organizacijos vadovas.
Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius sumažėjo 27%. Ekspertai šį sumažėjimą iš dalies sieja su griežtesnėmis bausmėmis, įskaitant transporto priemonių konfiskavimą.
Tarp teisingumo ir prevencijos
Šis atvejis atkreipė dėmesį į tai, kaip teismai vertina bausmių proporcingumą ir individualias aplinkybes, susijusias su pažeidimais. Tai taip pat parodo, kad teismai gali būti lankstūs, atsižvelgdami į konkrečias situacijas ir asmenų elgesį po pažeidimo.
Radvilės byla neabejotinai taps dar vienu svarbiu orientyru teismams, sprendžiantiems panašias bylas. Ji primena, kad teisinė sistema turi balansuoti tarp griežto požiūrio į neblaivų vairavimą ir teisingumo principų taikymo kiekvienam atvejui individualiai. Galbūt svarbiausia šios bylos pamoka – kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir būti proporcinga, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų ne tik vykdomas, bet ir matomas visuomenės akyse.