Gaisrai atliekų perdirbimo gamyklose: auganti grėsmė Lietuvoje
Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko gaisrų atliekų perdirbimo gamyklose, o tai kelia susirūpinimą tiek valdžios institucijoms, tiek gyventojams. Vidaus reikalų ministras Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad tokie incidentai gali turėti rimtų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl būtina imtis prevencinių priemonių.
Pastarųjų metų statistika kelia nerimą
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 20 didesnio masto gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse. Vien 2023 metais kilo 8 dideli gaisrai tokio pobūdžio objektuose, o 2022 m. – 7. Didžiausią atgarsį sukėlė Alytaus „Ekologistikos” gaisras 2019 metais, kai degė tūkstančiai tonų padangų, o gyventojai buvo priversti kvėpuoti nuodingomis dujomis.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai pastebi, kad dažnai tokių gaisrų priežastis – nesilaikoma elementarių priešgaisrinės saugos reikalavimų: netinkamai sandėliuojamos degios medžiagos, trūksta automatinių gaisro gesinimo sistemų, nepakanka priešgaisrinių barjerų tarp skirtingų atliekų rūšių.
Patarimai gyventojams
Gyventojams patariama būti budriems ir laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į oro kokybę ir, jei pastebima, kad ji pablogėjo, likti patalpose, uždaryti langus ir duris. Taip pat rekomenduojama naudoti oro valytuvus, jei tokie yra prieinami.
Be to, gyventojai raginami sekti vietos valdžios institucijų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus. Jei situacija tampa pavojinga, gali būti paskelbta evakuacija, todėl svarbu žinoti artimiausius evakuacijos kelius ir vietas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai taip pat rekomenduoja:
- Turėti paruoštą evakuacijos krepšį su būtiniausiais daiktais
- Įsidiegti „GPIS 112” programėlę, kuri informuoja apie pavojus
- Pasirūpinti respiratoriais ar bent jau medicininėmis kaukėmis
- Sekti vietinių savivaldybių pranešimus socialiniuose tinkluose
Griežtesnė kontrolė ir prevencija
Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina stiprinti atliekų perdirbimo įmonių kontrolę ir užtikrinti, kad jos laikytųsi visų saugumo reikalavimų. Tai apima tinkamą atliekų laikymą, priešgaisrinės saugos sistemų įrengimą ir reguliarius patikrinimus.
Aplinkos ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu jau pradėjo rengti naują tvarkos aprašą, kuriame numatomi griežtesni reikalavimai atliekų perdirbimo įmonėms. Šiame apraše planuojama įtvirtinti:
- Privalomas automatines gaisro gesinimo sistemas visose didesnėse atliekų tvarkymo įmonėse
- Maksimalius leistinus atliekų kiekius vienoje vietoje
- Reikalavimą įrengti priešgaisrines sienas tarp skirtingų atliekų rūšių
- Dažnesnius patikrinimus įmonėse, kuriose jau buvo kilę gaisrų
Europos patirtis rodo kelią
Skandinavijos šalys ir Vokietija jau seniai taiko griežtesnius reikalavimus atliekų perdirbimo įmonėms. Pavyzdžiui, Švedijoje tokios įmonės privalo turėti ne tik automatines gaisro gesinimo sistemas, bet ir specialius vandens rezervuarus, skirtus gaisrams gesinti. Vokietijoje atliekų kiekis vienoje vietoje yra griežtai ribojamas, o tarp skirtingų atliekų rūšių privalo būti įrengtos nedegios pertvaros.
Žalia ateitis ar deganti dabartis?
Gaisrų atliekų gamyklose problema yra sudėtinga ir reikalauja bendrų pastangų iš valdžios institucijų, verslo sektoriaus ir visuomenės. Tik bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad tokie incidentai būtų kuo retesni ir mažiau pavojingi. Lietuvos kelias link žiedinės ekonomikos neturėtų būti žymimas juodais dūmų stulpais. Nors atliekų perdirbimas yra būtinas žingsnis tvaresnės aplinkos link, tačiau jis neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai ir gamtai. Laikas pripažinti, kad prevencija kainuoja mažiau nei gaisrų padarinių likvidavimas – tiek finansine, tiek sveikatos prasme. Tad kol politikai ir verslininkai ieško kompromiso, paprastiems gyventojams tenka būti budriems ir pasiruošusiems netikėtumams, nes kol kas tendencijos rodo, kad degančių atliekų problema Lietuvoje dar kurį laiką išliks aktuali.