Prezidentas G. Nausėda pakvietė naująjį popiežių Leoną XIV apsilankyti Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino naujai išrinktą popiežių Leoną XIV ir pakvietė jį apsilankyti Lietuvoje. Prezidentas išreiškė viltį, kad popiežiaus vizitas sustiprintų Lietuvos ir Vatikano santykius bei skatintų dialogą tarp skirtingų religijų ir kultūrų. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva vertina Vatikano indėlį į taikos ir teisingumo skatinimą pasaulyje. Prezidentas taip pat išreiškė lūkestį, kad popiežius Leonas XIV savo vadovavimo laikotarpiu prisidės prie pasaulio bendruomenės vienijimo ir solidarumo stiprinimo.
Istorinis kontekstas ir naujojo popiežiaus išrinkimas
Popiežius Leonas XIV, kurio pasaulietinis vardas – kardinolas Marco Ricci, buvo išrinktas praėjusį ketvirtadienį po dviejų dienų konklavos. 68 metų italas tapo 267-uoju Katalikų Bažnyčios vadovu, perimdamas pareigas po popiežiaus Pranciškaus, kuris atsistatydino dėl sveikatos problemų.
Naujasis popiežius pasirinko Leono vardą, pagerbdamas savo pirmtakus, ypač Leoną XIII, žinomą dėl socialinio teisingumo mokymo ir enciklikos „Rerum Novarum”. Vatikano ekspertai pastebi, kad šis vardo pasirinkimas gali signalizuoti apie naujojo pontifiko ketinimus tęsti socialinės doktrinos plėtojimą ir stiprinti Bažnyčios vaidmenį sprendžiant globalias problemas.
Lietuvos ir Vatikano santykių reikšmė
Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Per šiuos dešimtmečius santykiai išliko ypač svarbūs Lietuvai – katalikiškai šaliai, kurioje daugiau nei 77% gyventojų save priskiria Romos katalikų tikėjimui.
Paskutinį kartą popiežius Lietuvoje lankėsi 2018 metais, kai popiežius Pranciškus aplankė Vilnių ir Kauną. Šis vizitas buvo reikšmingas įvykis Lietuvos katalikams ir visai visuomenei, sustiprinęs šalies tarptautinį prestižą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas komentare pažymėjo: „Popiežiaus vizitas būtų ne tik religinio, bet ir diplomatinio pobūdžio įvykis, atveriantis naujas galimybes stiprinti dvišalius santykius ir Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje.”
Popiežiaus Leono XIV prioritetai ir iššūkiai
Naujasis popiežius, buvęs Milano arkivyskupas, yra žinomas dėl savo nuosaikių pažiūrų ir diplomatinių gebėjimų. Vatikano stebėtojai teigia, kad Leonas XIV gali siekti subalansuoti Bažnyčios tradicijas su atsakais į šiuolaikinius iššūkius.
Pirmojoje savo kalboje po išrinkimo, popiežius Leonas XIV akcentavo tris pagrindines savo pontifikato kryptis:
- Taikos skatinimą konfliktų zonose, ypač Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose
- Dialogą su kitomis religijomis ir konfesijomis
- Aplinkosaugos klausimus ir kovą su klimato kaita
Šios kryptys atliepia ir Lietuvos užsienio politikos prioritetus, ypač taikos Ukrainoje siekį ir regioninio saugumo stiprinimą.
Tiltai per neramius vandenis: žvilgsnis į ateitį
Prezidento G. Nausėdos kvietimas naujajam popiežiui aplankyti Lietuvą simbolizuoja ne tik formalų diplomatinį gestą, bet ir gilesnį siekį stiprinti vertybinius ryšius neramiu geopolitiniu laikotarpiu. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje visada buvo ne tik religinis, bet ir tapatybės ramstis, padėjęs išsaugoti nacionalinę savimonę sudėtingais istoriniais periodais.
Jei popiežius Leonas XIV priimtų kvietimą, tai būtų trečiasis popiežiaus vizitas Lietuvoje per visą šalies istoriją. Tokio lygio vizitas sustiprintų ne tik religinius ryšius, bet ir Lietuvos, kaip Vakarų civilizacijos ir vertybių puoselėtojos, įvaizdį tarptautinėje arenoje.
Kaip pažymėjo Vilniaus arkivyskupas: „Bažnyčia šiandien veikia pasaulyje, kuriame susiduriame su fundamentaliais iššūkiais žmogaus orumui ir laisvei. Popiežiaus balsas šiame kontekste tampa ypač svarbus, primenant apie universalias vertybes, vienijančias mus visus nepaisant skirtumų.”