Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai sustiprino bendradarbiavimą saugumo srityje

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Norvegijos gynybos ministras Bjørn Arild Gram (ne Jonas Gahr Støre, kuris yra Norvegijos ministras pirmininkas) surengė bendrą spaudos konferenciją, kurioje aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Ministrai pabrėžė stiprėjančius ryšius tarp Lietuvos ir Norvegijos, ypač atsižvelgiant į saugumo iššūkius regione.

Konferencijos metu buvo akcentuota, kad abi šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą ne tik karinės gynybos, bet ir kibernetinio saugumo srityse. Ministrė Šakalienė pabrėžė, kad Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė NATO aljanse, o bendri projektai ir pratybos prisideda prie regiono stabilumo ir saugumo užtikrinimo.

Norvegijos gynybos ministras Gram išreiškė pasitenkinimą dėl glaudaus bendradarbiavimo su Lietuva ir pabrėžė, kad Norvegija yra pasirengusi toliau remti Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą. Jis taip pat pažymėjo, kad bendros pastangos yra būtinos siekiant atremti šiuolaikinius saugumo iššūkius, tokius kaip kibernetinės grėsmės ir hibridinės atakos.

Konkretūs bendradarbiavimo projektai

Susitikimo metu ministrai aptarė ir konkrečius bendradarbiavimo projektus. Norvegija jau anksčiau yra perdavusi Lietuvai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, kuri reikšmingai sustiprino Lietuvos oro gynybos pajėgumus. Šios sistemos laikomos vienu moderniausių oro gynybos sprendimų pasaulyje ir yra naudojamos daugelyje NATO šalių.

Ministrė Šakalienė padėkojo Norvegijai už šią paramą ir paminėjo, kad Lietuva siekia toliau stiprinti savo oro gynybos pajėgumus, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir Norvegija planuoja bendras karines pratybas 2024 metais, kuriose dalyvaus abiejų šalių karinės pajėgos.

Bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje

Ministrai daug dėmesio skyrė kibernetinio saugumo klausimams. Pastaraisiais metais abi šalys susiduria su augančiomis kibernetinėmis grėsmėmis, todėl bendradarbiavimas šioje srityje tampa ypač aktualus.

„Kibernetinės atakos nepaiso valstybių sienų, todėl mūsų gynyba taip pat turi būti be sienų – paremta glaudžiu tarptautiniu bendradarbiavimu”, – sakė ministrė Šakalienė.

Norvegijos gynybos ministras Gram paminėjo, kad jo šalis turi stiprią kibernetinio saugumo infrastruktūrą ir yra pasirengusi dalintis savo patirtimi su Lietuva. Jis pasiūlė organizuoti bendrus mokymus kibernetinio saugumo specialistams ir plėtoti bendrą ankstyvojo įspėjimo apie kibernetines atakas sistemą.

Šiaurės ir Baltijos regiono saugumo perspektyvos

Abu ministrai sutarė, kad būtina toliau plėtoti bendradarbiavimą ir keistis patirtimi, siekiant užtikrinti efektyvią gynybą ir saugumą regione. Spaudos konferencijos pabaigoje jie išreiškė viltį, kad šis susitikimas taps dar vienu žingsniu stiprinant Lietuvos ir Norvegijos partnerystę.

Susitikimas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO, kas reikšmingai pakeitė saugumo architektūrą Šiaurės ir Baltijos regione. Dabar visos Šiaurės ir Baltijos šalys yra NATO narės, o tai sudaro naujas galimybes regioniniam bendradarbiavimui.

Bendrų pastangų vaisiai – stipresnė Europa

Lietuvos ir Norvegijos gynybos bendradarbiavimas – tai ne tik dviejų šalių reikalas, bet ir svarbus indėlis į visos Europos saugumą. Pastarieji geopolitiniai įvykiai parodė, kad tik vieningos pastangos gali užtikrinti taiką ir stabilumą mūsų žemyne.

„Mes negalime sau leisti prabangos būti pasyviais stebėtojais. Šiandien kiekviena valstybė turi prisiimti atsakomybę už bendrą saugumą”, – konferencijos pabaigoje pabrėžė ministrė Šakalienė.

Ministras Gram pritarė šiai minčiai, pridurdamas, kad Norvegija ir Lietuva, nors ir skirtingo dydžio valstybės, turi bendrą požiūrį į saugumo iššūkius ir yra pasiryžusios dirbti kartu, kad apsaugotų demokratines vertybes ir užtikrintų savo piliečių saugumą. Šis susitikimas – tai dar vienas įrodymas, kad Šiaurės ir Baltijos šalių vienybė tampa vis svarbesniu veiksniu Europos saugumo architektūroje.