Lietuvos kariuomenė Juodkrantėje treniravosi atremti dronų atakas
Praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenė surengė pratybas Juodkrantėje, kuriose kariai mokėsi atremti bepiločių orlaivių atakas. Šios pratybos yra dalis nuolatinių pastangų stiprinti kariuomenės gebėjimus reaguoti į šiuolaikines grėsmes, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius Ukrainoje, kur dronai tapo vienu pagrindinių kovos elementų.
Pratybų metu buvo simuliuojamos įvairios situacijos, kuriose kariai turėjo greitai ir efektyviai reaguoti į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes. Kariškiai treniravosi naudoti specializuotą elektroninės kovos įrangą, galinčią blokuoti dronų valdymo signalus, taip pat išbandė įvairius fizinio neutralizavimo metodus.
Neringos meras Darius Jasaitis teigiamai įvertino kariuomenės iniciatyvą: „Tokie mokymai ne tik stiprina mūsų saugumą, bet ir parodo visuomenei, kad Lietuva rimtai ruošiasi įvairiems scenarijams.”
Dronų keliamos grėsmės – XXI amžiaus realija
Pastarieji konfliktai pasaulyje aiškiai parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo neatsiejama šiuolaikinio karo dalimi. Nuo 2022 m. vasario Ukrainoje vykstančiame kare dronai naudojami tiek žvalgybai, tiek tiesioginiams smūgiams. Lietuvos kariuomenės duomenimis, vien per 2023 metus Ukrainoje buvo panaudota daugiau nei 3000 įvairių tipų dronų.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė: „Turime mokytis iš realių konfliktų. Dronų technologijos tampa vis prieinamesnės, todėl privalome būti pasiruošę juos aptikti ir neutralizuoti.”
Tokios pratybos padeda kariams geriau suprasti, kaip elgtis realiose situacijose ir užtikrinti šalies saugumą. Be to, tai yra puiki galimybė išbandyti naujas technologijas ir taktikas, kurios gali būti pritaikytos ateityje.
Pajūrio gynybos ypatumai
Juodkrantė buvo pasirinkta neatsitiktinai – pajūrio regionas turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui. Baltijos jūros pakrantė yra viena jautriausių teritorijų, kur potencialiai galėtų būti vykdoma žvalgyba ar diversijos.
Pratybose dalyvavo ne tik sausumos pajėgų kariai, bet ir Karinių jūrų pajėgų atstovai. Jie išbandė koordinuotus veiksmus atremiant tariamas atakas iš jūros pusės. Pratybose buvo naudojami įvairūs dronų modeliai – nuo mažų, lengvai įsigyjamų komercinių dronų iki didesnių, specialiai kariniams tikslams pritaikytų bepiločių orlaivių.
Lietuvos kariuomenė nuolat tobulina savo įgūdžius ir technologijas, siekdama užtikrinti, kad būtų pasirengusi bet kokioms grėsmėms.
Ateities iššūkiai danguje
Dronų technologijos sparčiai tobulėja, o su jomis auga ir grėsmės. Šiandien Lietuva aktyviai investuoja į anti-dronų sistemas, kurios leidžia aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti nedraugiškus bepiločius orlaivius. Šios pratybos Juodkrantėje – tik vienas žingsnis ilgame pasiruošimo kelyje. Kariuomenės ekspertai pabrėžia, kad ateityje tokios pratybos taps dar intensyvesnės, o karių pasirengimas susidurti su bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis – dar aukštesnio lygio. Kaip sakė vienas pratybų dalyvis: „Dangus jau niekada nebus toks, koks buvo anksčiau – dabar jame pilna akių ir ginklų, o mes turime išmokti apsisaugoti nuo jų visų.”