Lietuva siekia teisingumo: 200 milijonų eurų ieškinys Baltarusijai dėl hibridinės atakos
Lietuva pateikė ieškinį Baltarusijai, siekdama prisiteisti daugiau nei 200 milijonų eurų žalos atlyginimo dėl migrantų krizės, kurią, kaip teigiama, sukėlė Baltarusijos valdžios veiksmai. Šis ieškinys yra dalis Lietuvos pastangų atlyginti nuostolius, patirtus dėl neteisėtos migracijos srautų, kurie buvo nukreipti per Baltarusiją į Lietuvą.
Lietuvos valdžia teigia, kad Baltarusija sąmoningai organizavo ir skatino migrantų srautus, siekdama destabilizuoti situaciją Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Šis teisinis veiksmas yra precedento neturintis ir atspindi didėjantį įtampą tarp dviejų kaimyninių valstybių.
Lietuvos vyriausybė tikisi, kad teismas pripažins Baltarusijos atsakomybę ir įpareigos ją atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu Baltarusija neigia kaltinimus ir teigia, kad migrantų krizė yra Europos Sąjungos politikos pasekmė. Šis ginčas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam regioniniam saugumui.
Hibridinės atakos anatomija
Migrantų krizė prasidėjo 2021 m. vasarą, kai Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, pradėjo organizuoti migrantų srautus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Tuomet per Lietuvos sieną bandė patekti tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kitų šalių.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijos valdžia aktyviai dalyvavo šiame procese – organizavo specialius skrydžius į Minską, teikė vizas, apgyvendino migrantus ir netgi padėjo jiems pasiekti Lietuvos sieną. Kai kurie migrantai vėliau liudijo, kad Baltarusijos pareigūnai juos tiesiogiai nukreipdavo į ES sienas ir net aprūpindavo įrankiais sienai įveikti.
Europos Sąjungos sienos apsaugos agentūra Frontex patvirtino, kad 2021 m. per Baltarusiją į ES bandė patekti daugiau nei 8000 migrantų – skaičius, kuris drastiškai išaugo lyginant su ankstesniais metais.
Finansinė našta Lietuvai
Lietuva buvo priversta imtis skubių priemonių – statyti fizinį barjerą pasienyje, dislokuoti papildomas pajėgas, įrengti migrantų apgyvendinimo centrus. Vien fizinio barjero – 4 metrų aukščio tvoros su spygliuota viela – statyba kainavo apie 152 milijonus eurų.
Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, papildomos išlaidos pareigūnų darbui, migrantų apgyvendinimui, maitinimui ir sveikatos priežiūrai viršijo 50 milijonų eurų. Lietuva taip pat patyrė netiesiogines išlaidas, susijusias su turizmo sektoriaus nuostoliais pasienio regionuose ir padidėjusiomis saugumo užtikrinimo išlaidomis.
Tarptautinė parama ir solidarumas
Lietuvos ieškinį Baltarusijai palaiko ne tik kitos Baltijos šalys, bet ir daugelis ES valstybių. Europos Komisija 2021-2022 m. skyrė Lietuvai 37 milijonus eurų ekstremalios pagalbos migrantų krizei suvaldyti, tačiau ši suma padengia tik nedidelę dalį patirtų išlaidų.
Lenkija, kuri taip pat susidūrė su panašia hibridine ataka, svarsto galimybę prisijungti prie Lietuvos ieškinio arba pateikti savo ieškinį Baltarusijai. Tarptautinės teisės ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio ieškiniai yra sudėtingi, tačiau turi teisinį pagrindą, nes Baltarusijos veiksmai galimai pažeidė tarptautinės teisės normas.
Geopolitinis žaidimas ir ateities perspektyvos
Šis Lietuvos žingsnis – ne tik bandymas susigrąžinti patirtas išlaidas, bet ir svarbus signalas tarptautinei bendruomenei. Jis rodo, kad hibridinės atakos, naudojant migrantus kaip geopolitinį ginklą, gali turėti konkrečių teisinių ir finansinių pasekmių jas vykdančioms valstybėms.
Nors tikimybė, kad Baltarusija savanoriškai sumokėtų priteistą kompensaciją, yra menka, teigiamas teismo sprendimas galėtų sudaryti sąlygas ieškoti Baltarusijos turto užsienyje arba taikyti papildomas sankcijas. Šis precedentas taip pat galėtų tapti svarbiu įrankiu ateityje, jei kitos valstybės bandytų naudoti panašias hibridinio karo taktikas.
Migrantų krizė prie Lietuvos sienos nėra visiškai pasibaigusi – 2023 m. vis dar fiksuojami bandymai neteisėtai kirsti sieną, nors jų mastas gerokai sumažėjęs. Lietuvos pasienio tarnyba užfiksavo, kad per pirmuosius 2023 m. mėnesius buvo sulaikyta apie 2000 neteisėtų migrantų – skaičius, kuris rodo, kad įtampa išlieka.
Už sienos – ne tik fizinė, bet ir teisingumo kova
Lietuvos ieškinys Baltarusijai simbolizuoja naują etapą kovoje su hibridinėmis grėsmėmis. Tai ne tik finansinis, bet ir principinis klausimas – ar valstybė, kuri naudoja pažeidžiamus žmones kaip geopolitinį įrankį, gali išvengti atsakomybės?
Migrantų krizė atskleidė ne tik Lietuvos, bet ir visos ES pažeidžiamumą prieš tokio pobūdžio atakas. Ji tapo katalizatoriumi stiprinti ES išorės sienų apsaugą ir peržiūrėti migracijos politiką. Lietuva, būdama pirmojoje hibridinės atakos linijoje, parodė, kad mažos valstybės gali ne tik apsiginti, bet ir siekti teisingumo tarptautinėje arenoje.
Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, šis ieškinys jau dabar yra istorinis – jis formuoja naują požiūrį į valstybių atsakomybę už hibridines atakas ir gali tapti svarbiu precedentu ateities konfliktams. Lietuvos kova už savo sienas persikėlė iš fizinės erdvės į teisinę, ir jos baigtis gali turėti ilgalaikį poveikį tarptautinei teisei bei santykiams tarp valstybių.