Teisė atsijungti: naujas žingsnis darbo ir asmeninio gyvenimo balanso link
Lietuvoje vėl siūloma įtvirtinti teisę darbuotojams po darbo valandų nebūti pririštiems prie profesinių reikalų. Šis pasiūlymas siekia užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę atsijungti nuo darbo ir skirti laiką asmeniniam gyvenimui bei poilsiui. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje, kur technologijos leidžia nuolat būti pasiekiamiems, o darbo ir asmeninio gyvenimo ribos tampa vis labiau išblukusios.
Pasiūlymas numato, kad darbdaviai neturėtų reikalauti iš darbuotojų atsakyti į elektroninius laiškus, skambučius ar kitus profesinius klausimus po darbo valandų, nebent tai būtų numatyta darbo sutartyje ar būtina dėl ypatingų aplinkybių. Tokia teisė jau yra įtvirtinta kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Belgijoje, kur darbuotojai turi teisę atsijungti nuo darbo po darbo valandų.
Europos praktika ir patirtis
Prancūzija buvo pirmoji ES valstybė, 2017 metais įteisinusi vadinamąjį „teisės atsijungti” (pranc. droit à la déconnexion) principą įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų. Pagal šį įstatymą, darbdaviai privalo derėtis su darbuotojais dėl jų teisės nebūti pasiekiamiems elektroniniu būdu ne darbo metu.
Ispanija 2021 metais taip pat priėmė panašų įstatymą, kuris konkrečiai reglamentuoja nuotolinį darbą ir numato darbuotojų teisę atsijungti. Portugalijoje darbdaviams netgi draudžiama kontaktuoti su darbuotojais ne darbo valandomis, išskyrus force majeure atvejus, o pažeidus šią taisyklę gresia baudos.
Vokietijoje, nors ir nėra specialaus įstatymo, kai kurios didžiosios kompanijos, pavyzdžiui, Volkswagen ir BMW, jau įdiegė sistemas, ribojančias el. pašto gavimą po darbo valandų.
Lietuvos situacija ir iššūkiai
Lietuvoje panašus įstatymo projektas buvo teiktas 2021 metais, tačiau tuomet nesulaukė pakankamo palaikymo. Dabartinis pasiūlymas ateina po COVID-19 pandemijos, kuri ženkliai pakeitė darbo pobūdį ir iškėlė naujus iššūkius darbo ir asmeninio gyvenimo balansui.
Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) duomenimis, Lietuvoje net 37% darbuotojų teigia dirbantys savo laisvalaikiu bent kelis kartus per mėnesį, o 22% – bent kartą per savaitę. Tai viršija ES vidurkį (atitinkamai 32% ir 17%).
Verslo atstovai išreiškia susirūpinimą dėl galimo reguliavimo poveikio įmonių veiklos lankstumui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai pabrėžia, kad ypač mažose įmonėse ar startuoliuose, kur komandos nedidelės, o darbo krūvis kinta, griežtas atskyrimas gali būti sudėtingas.
Psichologinis poveikis ir produktyvumas
Vilniaus universiteto psichologijos mokslų daktarė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė atkreipia dėmesį, kad nuolatinis buvimas „prisijungus” didina darbuotojų psichologinę įtampą:
„Kai žmogus nuolat jaučia pareigą būti pasiekiamas, jo smegenys niekada visiškai nepailsi. Tyrimai rodo, kad vien žinojimas, jog bet kada gali gauti darbo žinutę, palaiko tam tikrą streso lygį, net jei realiai niekas neskambina.”
Įdomu tai, kad tyrimai rodo paradoksalų ryšį – ilgesnės darbo valandos nebūtinai reiškia didesnį produktyvumą. Priešingai, OECD duomenimis, šalys su trumpesnėmis darbo valandomis dažnai pasižymi didesniu produktyvumu per valandą. Pavyzdžiui, Danijoje, kur vidutiniškai dirbama 1380 valandų per metus, produktyvumas yra 26% didesnis nei Lietuvoje, kur dirbama vidutiniškai 1610 valandų.
Ateities darbo kultūra: tarp laisvės ir atsakomybės
Teisė atsijungti nėra vien tik įstatymo klausimas – tai platesnės darbo kultūros pokyčio dalis. Jei anksčiau nuolatinis pasiekiamumas buvo laikomas atsidavimo darbui ženklu, šiandien vis labiau suprantama, kad kokybiškas poilsis yra būtina sąlyga produktyviam darbui.
Galbūt svarbiausia, kad diskusija apie teisę atsijungti verčia mus permąstyti, kas iš tiesų yra darbas šiuolaikiniame pasaulyje. Ar tai valandos, praleistos prie kompiuterio, ar rezultatai? Ar nuolatinis pasiekiamumas reiškia didesnį produktyvumą, ar tiesiog ilgesnį, bet mažiau efektyvų darbo laiką?
Nepriklausomai nuo to, ar įstatymas bus priimtas, pats pokalbis apie darbo ir asmeninio gyvenimo ribas jau yra žingsnis pirmyn. Geriausios darbo vietos ateityje bus tos, kurios sugebės suderinti verslo poreikius su darbuotojų gerove – ne todėl, kad to reikalauja įstatymas, bet todėl, kad tai tiesiog protinga ir žmogiška.