Lietuvos kariuomenė Juodkrantėje mokėsi atremti dronų atakas
Lietuvos kariuomenė surengė pratybas Juodkrantėje, kuriose kariai mokėsi atremti bepiločių orlaivių atakas. Šios pratybos yra dalis nuolatinių pastangų stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir pasirengimą reaguoti į šiuolaikines grėsmes.
Pratybų metu buvo simuliuojamos įvairios situacijos, kuriose kariai turėjo greitai ir efektyviai reaguoti į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes. Tokios pratybos padeda kariams įgyti praktinių įgūdžių ir patirties, reikalingos realiomis sąlygomis.
Naujos technologijos ir iššūkiai
Pratybose dalyvavo virš 120 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių, įskaitant Oro gynybos batalioną ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Kaip patvirtino kariuomenės atstovas kpt. Tomas Pakalniškis, kariai naudojo specializuotą elektroninės kovos įrangą, skirtą aptikti ir neutralizuoti priešiškus dronus.
„Rusijos-Ukrainos karas aiškiai parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo neatsiejama šiuolaikinio mūšio lauko dalimi. Mūsų užduotis – būti pasiruošusiems”, – teigė pratyboms vadovavęs mjr. Darius Valkaitis.
Pastaraisiais metais Lietuva investavo daugiau nei 8 mln. eurų į modernias anti-dronų sistemas, įskaitant EDM4S „Sky Wiper” elektronines blokavimo sistemas, sukurtas Lietuvos įmonės „NT Service”.
Strateginė Kuršių nerijos reikšmė
Juodkrantė pratyboms pasirinkta neatsitiktinai. Kuršių nerija yra strategiškai svarbi teritorija, esanti netoli Kaliningrado srities. Šios pratybos leido išbandyti pajėgų koordinavimą sudėtingoje pakrantės aplinkoje, kur drono aptikimas gali būti ypač sudėtingas dėl jūros atspindžių ir pakrantės reljefo.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, stebėjęs pratybas, pabrėžė: „Kuršių nerija – unikali geografinė vieta, kur mūsų kariai turi išmokti veikti specifinėmis sąlygomis. Čia svarbu ne tik aptikti grėsmę, bet ir reaguoti taip, kad būtų išvengta žalos civiliams ir gamtai.”
Lietuvos kariuomenė nuolat tobulina savo gebėjimus ir technologijas, siekdama užtikrinti šalies saugumą ir pasirengimą bet kokioms galimoms grėsmėms.
Nauji iššūkiai – nauji sprendimai
Pratybose taip pat buvo išbandytos naujos taktikos, skirtos kovai su „dronų spietimis” – kai vienu metu naudojama daug mažų bepiločių orlaivių. Šis scenarijus tampa vis aktualesnis, atsižvelgiant į Ukrainos karo patirtį.
Kariai treniravosi naudoti specialius tinklus, elektromagnetinius trukdžius ir net specialiai apmokytus paukščius – sakalus, kurie gali būti panaudoti prieš mažus dronus. Šis metodas, nors ir eksperimentinis, jau sėkmingai taikomas Nyderlandų ir Prancūzijos kariuomenėse.
Dangaus skydas: žvilgsnis į ateitį
Juodkrantės pratybos – tik ledkalnio viršūnė Lietuvos pasirengime atremti šiuolaikines oro grėsmes. Technologijų lenktynės tarp dronų gamintojų ir gynybos specialistų vyksta neįtikėtinu greičiu. Kas dar neseniai atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien jau yra kasdienybė mūšio lauke.
Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su NATO sąjungininkais, kuria daugiasluoksnę gynybos sistemą, kur elektroninės kovos priemonės, fiziniai barjerai ir taktiniai sprendimai veikia išvien. Juodkrantės smėlyje vykusios pratybos – svarbus žingsnis užtikrinant, kad mūsų dangus išliktų saugus, o kariai – pasiruošę atremti bet kokią grėsmę, nesvarbu, ar ji atskristų su pilotu, ar be jo.