Politikė Birutė Vėsaitė kritikuoja prezidento Nausėdos pasisakymus apie moterų teises
Lietuvos politikė Birutė Vėsaitė griežtai sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos pasisakymus apie moterų teises ir jų vaidmenį visuomenėje. Vėsaitė pabrėžė, kad prezidentas neturėtų aiškinti moterims, kaip jos turėtų gyventi ar kokius sprendimus priimti. Ji teigė, kad moterys pačios geriausiai žino, kas joms yra svarbu ir kaip siekti savo tikslų.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moterų teisės yra svarbi tema, kurią reikia spręsti ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais veiksmais. Vėsaitė ragino daugiau dėmesio skirti lyčių lygybei ir užtikrinti, kad moterys turėtų lygias galimybes visose gyvenimo srityse.
Konflikto kontekstas
Konfliktas kilo po prezidento G. Nausėdos interviu vienai iš nacionalinių televizijų, kuriame jis išreiškė nuomonę apie moterų vaidmenį šeimoje ir darbo rinkoje. Prezidentas pasisakė, kad „tradicinės vertybės neturėtų būti pamirštos” ir kad „motinystė yra viena svarbiausių moters misijų”.
Birutė Vėsaitė, buvusi ūkio ministrė ir ilgametė Seimo narė, žinoma kaip aktyvi moterų teisių gynėja, tokius pasisakymus įvertino kaip pasenusį požiūrį. „Tokie pareiškimai iš valstybės vadovo lūpų 2023 metais skamba anachronistiškai ir neatitinka šiuolaikinės visuomenės realijų”, – teigė politikė savo pasisakyme socialiniuose tinkluose.
Statistika atskleidžia realią padėtį
Vėsaitės kritika paremta ir objektyviais duomenimis. Remiantis Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuva 2022 metais pagal lyčių lygybės indeksą užėmė tik 20-ą vietą tarp ES šalių. Ypač ryškūs skirtumai išlieka darbo užmokesčio srityje – moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba apie 12,4% mažiau nei vyrai už tą patį darbą.
„Kai prezidentas kalba apie tradicines vertybes, reikėtų nepamiršti, kad tradiciškai moterys buvo ekonomiškai priklausomos, neturėjo balso visuomenėje ir buvo ribojamos profesinėje srityje. Ar to mes norime grįžti?” – klausė Vėsaitė.
Reakcijos politiniame lauke
Į šį konfliktą sureagavo ir kitos politikės. Seimo narė Dovilė Šakalienė pareiškė palaikanti Vėsaitės poziciją, pabrėždama, kad „moterų teisės nėra abstrakti sąvoka, o kasdienio gyvenimo realija”. Tuo tarpu konservatyvesnių pažiūrų politikai stojo ginti prezidento, teigdami, kad jo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
Prezidentūra kol kas oficialiai neatsakė į Vėsaitės kritiką, tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, kad prezidento komanda laiko šį konfliktą „nereikalingu nesusipratimu”.
Moterų balsas – ne tik rinkimų metu
Šis konfliktas išryškina platesnę problemą – moterų atstovavimo ir balso politikoje klausimą. Nors Lietuvoje moterys sudaro daugiau nei pusę rinkėjų, Seime jų yra tik apie 28%. Europos Parlamente Lietuvai atstovauja 5 moterys iš 11 narių, kas yra vienas geriausių rodiklių Lietuvos politinėje istorijoje.
Birutė Vėsaitė, kuri politikoje aktyviai veikia jau daugiau nei 20 metų, ne kartą yra pabrėžusi, kad moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra būtinas demokratinėje visuomenėje. „Negalime kalbėti apie tikrą demokratiją, kai pusė visuomenės nėra tinkamai atstovaujama”, – yra sakiusi politikė.
Žvilgsnis į ateitį: kova, kuri dar nebaigta
Šis viešas politikės ir prezidento konfliktas atskleidžia, kad kova už lyčių lygybę Lietuvoje toli gražu nėra baigta. Nors teisiškai moterys ir vyrai turi lygias teises, realybėje vis dar egzistuoja „stiklo lubos”, atlyginimų skirtumai ir stereotipinis požiūris.
Birutė Vėsaitė savo kritika ne tik gynė moterų teisę pačioms spręsti apie savo gyvenimą, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kad aukščiausių šalies pareigūnų retorika formuoja visuomenės nuostatas. Kai prezidentas kalba apie „tradicinį moters vaidmenį”, tai gali sustiprinti stereotipus, su kuriais moterys ir taip kasdien kovoja darbo rinkoje, šeimoje ir visuomenėje.
Kaip parodė ši situacija, kelias į tikrą lyčių lygybę reikalauja ne tik įstatymų pakeitimų, bet ir nuolatinio dialogo, visuomenės švietimo ir drąsos kvestionuoti net ir aukščiausių valstybės pareigūnų išsakomas nuostatas. Galbūt būtent tokie vieši debatai ir padeda visuomenei judėti pirmyn – link tikros lygybės, kur kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo lyties, gali laisvai rinktis savo kelią.