Įtampa tarp prezidento ir Vyriausybės: Landsbergis kritikuoja Nausėdos metinį pranešimą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė nuostabą dėl prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo, kuriame, pasak jo, nebuvo paminėta jokių dabartinės Vyriausybės pasiekimų. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė per pastaruosius metus padarė daug svarbių darbų, tačiau prezidento pranešime nebuvo užsiminta apie jokius teigiamus pokyčius ar pasiekimus.
Ministras pabrėžė, kad tokia situacija yra neįprasta ir kelia klausimų dėl prezidento požiūrio į Vyriausybės darbą. Jis taip pat išreiškė viltį, kad ateityje bus daugiau bendradarbiavimo ir pripažinimo tarp prezidento ir Vyriausybės.
Vyriausybės pasiekimai, kurie liko nepaminėti
Landsbergis spaudos konferencijoje išvardijo keletą reikšmingų Vyriausybės pasiekimų, kurie, jo nuomone, nusipelnė būti paminėti prezidento metiniame pranešime. Tarp jų – sėkmingas COVID-19 pandemijos valdymas, ekonomikos atsigavimas po pandemijos, kai BVP augimas 2021 m. siekė 5,0%, bei aktyvus Lietuvos vaidmuo teikiant paramą Ukrainai.
„Lietuva tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų Europoje, skirdama beveik 1,5% savo BVP karinei ir humanitarinei pagalbai. Tai yra vienas didžiausių rodiklių tarp visų NATO šalių,” – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Be to, Landsbergis priminė apie reikšmingą proveržį gynybos srityje – gynybos finansavimo didinimą iki 2,52% BVP, kas viršija NATO reikalavimus, bei sėkmingą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje susitarimą.
Politinės įtampos kontekstas
Ši kritika nėra netikėta, atsižvelgiant į jau kurį laiką besitęsiančią įtampą tarp prezidentūros ir Vyriausybės. Politologai pastebi, kad santykiai tarp prezidento Nausėdos ir ministro pirmininko Šimonytės vyriausybės tapo ypač įtempti po pozicijų išsiskyrimo dėl partnerystės įstatymo ir kitų socialinių reformų.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Tomas Janeliūnas komentare žiniasklaidai pažymėjo: „Matome klasikinį kohabitacijos atvejį, kai skirtingų politinių jėgų išrinktas prezidentas ir parlamentinė dauguma turi dirbti kartu, tačiau jų politinės darbotvarkės ir prioritetai dažnai nesutampa.”
Prezidento Nausėdos komanda į Landsbergio kritiką atsakė santūriai, teigdama, kad metinis pranešimas buvo orientuotas į strategines valstybės kryptis, o ne į atskirų institucijų pasiekimų išvardinimą.
Žvilgsnis į politinį horizontą
Ši situacija atskleidžia gilesnius Lietuvos politinės sistemos iššūkius ir santykių tarp institucijų dinamiką. Artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, politinė įtampa gali dar labiau išaugti.
Nepaisant kritikos, Landsbergis pabrėžė, kad Vyriausybė tęs pradėtus darbus ir sieks konstruktyvaus dialogo su visomis institucijomis. „Mūsų tikslas – ne politinė konfrontacija, o realūs rezultatai Lietuvos žmonėms. Tačiau objektyvus nuveiktų darbų įvertinimas yra būtinas demokratinėje sistemoje,” – sakė ministras.
Galima tikėtis, kad ši įtampa tarp prezidentūros ir Vyriausybės išliks aktualiu politinės darbotvarkės klausimu, ypač artėjant rinkimams, kai kiekvienas politinis žaidėjas sieks apibrėžti savo poziciją ir pasiekimus rinkėjų akyse.
Politinės šachmatų partijos tąsa
Šis epizodas – tik vienas ėjimas ilgoje politinėje partijoje, kuri tęsiasi nuo pat dabartinės Vyriausybės kadencijos pradžios. Institucijų tarpusavio santykiai demokratinėje valstybėje visuomet balansuoja tarp bendradarbiavimo ir sveikos konkurencijos. Tačiau svarbu, kad šioje dinamikoje nenukentėtų valstybės interesai ir piliečių gerovė.
Kaip parodė istorija, net ir politiškai sudėtingais laikotarpiais Lietuva sugebėdavo rasti konsensusą svarbiausiais nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais. Tikėtina, kad nepaisant viešų nesutarimų, užkulisiuose institucijos ras būdų bendradarbiauti strateginiais klausimais, ypač susijusiais su regioniniu saugumu ir Ukrainos parama. Galbūt šis viešas nesutarimas tėra politinio teatro dalis, o tikrasis valstybės vairas išlieka tvirtose rankose.