Landsbergis kritikuoja prezidento metinį pranešimą: pasigedo Vyriausybės pasiekimų įvertinimo
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė nuostabą dėl prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo, kuriame, pasak jo, nebuvo paminėta dabartinės Vyriausybės pasiekimų. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė per pastaruosius metus padarė daug svarbių darbų, tačiau prezidento kalboje nebuvo užsiminta apie jokius teigiamus aspektus.
Ministras pabrėžė, kad Vyriausybė susidūrė su daugybe iššūkių, tokių kaip pandemijos valdymas, ekonomikos atsigavimas ir tarptautinių santykių stiprinimas, ir mano, kad šie pasiekimai nusipelno pripažinimo. Nepaisant to, Landsbergis teigė, kad Vyriausybė ir toliau sieks savo tikslų, nepaisant kritikos ar pripažinimo stokos.
Įtampa tarp institucijų – ne pirmas kartas
Šis viešas Landsbergio komentaras atspindi gilėjančią įtampą tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kuri pastebima jau ne pirmus metus. Politologai pastebi, kad Nausėdos ir konservatorių vadovaujamos Vyriausybės santykiai tapo ypač įtempti po 2020 m. Seimo rinkimų.
Prezidento metiniame pranešime, kuris buvo perskaitytas Seime birželio mėnesį, G. Nausėda daugiausia dėmesio skyrė saugumo situacijai regione, ekonomikos iššūkiams ir socialinei atskirčiai. Tačiau, kaip pastebi politikos apžvalgininkai, jame iš tiesų beveik nebuvo užsimenama apie konkrečius Vyriausybės pasiekimus.
Vyriausybės pasiekimai, kurių pasigedo ministras
G. Landsbergis, komentuodamas situaciją žiniasklaidai, išvardijo keletą, jo nuomone, svarbių Vyriausybės pasiekimų:
- Sėkmingas COVID-19 pandemijos suvaldymas vėlesniuose etapuose
- Lietuvos ekonomikos augimas, viršijantis ES vidurkį (6,8% BVP augimas 2021 m.)
- Reikšmingi žingsniai stiprinant Baltijos šalių gynybą, įskaitant NATO priešakinių pajėgų stiprinimą
- Aktyvus Lietuvos vaidmuo remiant Ukrainą ir formuojant ES politiką Rusijos atžvilgiu
- Taiwano atstovybės atidarymas Vilniuje, nepaisant Kinijos spaudimo
„Kai kurie šie sprendimai buvo sudėtingi ir kartais nepopuliarūs, bet būtini užtikrinant Lietuvos saugumą ir gerovę ilguoju laikotarpiu,” – pabrėžė ministras.
Prezidentūros pozicija
Prezidento patarėjai, reaguodami į G. Landsbergio kritiką, nurodė, kad metinis pranešimas nėra skirtas Vyriausybės darbų apžvalgai, o veikiau valstybės raidos krypčių nustatymui.
„Prezidento metinis pranešimas yra konstitucinis įrankis valstybės vadovui išdėstyti savo viziją ir įvardinti problemas, o ne Vyriausybės veiklos ataskaita,” – komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.
Politologai pastebi, kad tokia įtampa tarp institucijų nėra naudinga valstybei, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai reikalingas vieningas požiūris į saugumo ir užsienio politikos klausimus.
Žvilgsnis už politinių debesų
Analizuojant šį nesutarimą platesniame kontekste, matyti, kad jis atspindi ne tik asmeninius ar institucinius nesutarimus, bet ir skirtingus požiūrius į valstybės valdymą. Prezidento G. Nausėdos ir G. Landsbergio vadovaujamos TS-LKD partijos vizijos neretai susikerta dėl užsienio politikos prioritetų, ekonominės politikos krypčių ir net komunikacijos stiliaus.
Šis viešas nesutarimas vyksta likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų, kas neišvengiamai suteikia jam ir politinės konkurencijos atspalvį. Tačiau svarbiausia, kad už politinių ginčų nepasimatytų realūs valstybės pasiekimai ir iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva – nuo saugumo stiprinimo iki ekonominių sunkumų įveikimo.
Kaip rodo istorinė patirtis, efektyviausi sprendimai Lietuvoje gimsta tada, kai institucijos sugeba bendradarbiauti, nepaisant politinių skirtumų. Tikėtina, kad ši įtampa tarp prezidentūros ir Vyriausybės išliks iki kitų rinkimų, tačiau svarbu, kad ji netrukdytų priimti valstybei reikalingų sprendimų sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu.