Prie Prezidentūros Vilniuje – protestas prieš Palucką ir Nausėdą
Antradienio popietę prie Prezidentūros Vilniuje susirinko apie 200 protestuotojų, išreiškusių nepasitenkinimą socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku bei prezidentu Gitanu Nausėda. Protestas, prasidėjęs 17 valandą, truko beveik dvi valandas, nepaisant lietingo oro.
Kritika LSDP lyderiui
Protestuotojai, tarp kurių buvo nemažai buvusių LSDP narių, aštriai kritikavo Gintautą Palucką dėl jo vadovavimo partijai. Daugelis dalyvių rankose laikė plakatus su užrašais „Paluckas išdavė socialdemokratines vertybes” ir „LSDP – ne Palucko nuosavybė”.
„Socialdemokratų partija visada gynė darbo žmonių teises, o dabar matome, kaip partijos vadovybė flirtuoja su verslo interesais ir pamiršta savo rinkėjus,” – teigė ilgametis LSDP narys Vytautas Juodka, partijoje praleidęs 27 metus.
Protestuotojų nepasitenkinimą sukėlė ir neseniai Palucko išsakyta pozicija dėl mokesčių reformos, kuri, anot kritikų, nepakankamai gina mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Taip pat primintas 2021 metais įvykęs partijos skilimas, kai dalis narių paliko LSDP ir įkūrė Socialdemokratų darbo partiją.
Prezidentui – reikalavimai būti ryžtingesniam
Protestuotojai neaplenkė kritika ir prezidento Gitano Nausėdos. Jam priekaištauta dėl nepakankamai aiškios pozicijos svarbiais valstybei klausimais ir vengimo prisiimti lyderystę sudėtingose situacijose.
„Prezidentas turėtų būti tautos balsas, o ne diplomatiškai tylėti, kai reikia priimti svarbius sprendimus,” – kalbėjo protestuotoja Janina Malinauskienė.
Ypač daug kritikos sulaukė Nausėdos laikysena dėl partnerystės įstatymo, migracijos politikos bei santykių su Kinija. Protestuotojai teigė, kad prezidentas dažnai vengia aiškiai išsakyti savo poziciją, o tai kenkia politiniam procesui.
Įvairių pažiūrų žmonių susibūrimas
Įdomu tai, kad protestas subūrė itin skirtingų politinių pažiūrų žmones – nuo kairiųjų pažiūrų aktyvistų iki konservatyvių vertybių gynėjų. Tai rodo, kad nepasitenkinimas dabartine politine situacija peržengia įprastines politines takoskyras.
„Čia susirinko žmonės, kurie paprastai nesutaria dėl daugelio klausimų, bet juos vienija noras matyti principingesnę politiką Lietuvoje,” – komentavo politologas Tomas Janeliūnas, stebėjęs protestą.
Renginyje dalyvavo ir keletas Seimo narių iš opozicijoje esančių frakcijų, nors jie oficialiai nekalbėjo ir save pristatė kaip stebėtojus.
Reakcijos į protestą
Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas į protestą sureagavo socialiniuose tinkluose, teigdamas, kad „demokratinėje visuomenėje protestai yra normali politinio proceso dalis”, tačiau kritikavo protestuotojų argumentus kaip „nepagrįstus ir motyvuotus asmeninėmis ambicijomis”.
Prezidentūra kol kas oficialaus komentaro nepateikė, tačiau neoficialiais duomenimis, prezidento patarėjai atidžiai stebėjo protestą ir analizavo keliamus klausimus.
Politinio nepasitenkinimo banga
Šis protestas – ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis politinio nepasitenkinimo proveržis Lietuvoje pastaruoju metu. Augantis atotrūkis tarp politikų ir piliečių, ekonominiai iššūkiai bei tarptautinės įtampos kuria terpę visuomenės nepasitikėjimui tradicinėmis politinėmis jėgomis.
Panašu, kad artėjant 2024 metų Seimo rinkimams politinė įtampa tik didės, o politinės partijos turės ieškoti būdų, kaip atgauti rinkėjų pasitikėjimą. Tuo tarpu piliečių aktyvumas ir noras išreikšti savo poziciją gatvėse rodo, kad demokratiniai procesai Lietuvoje išlieka gyvybingi, nors ir kupini prieštaravimų.