Partnerystės įstatymo ateitis: kada sulauks sprendimo?
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu nėra aišku, kada galėtų būti parengtas partnerystės įstatymo projektas. Pasak jo, šis klausimas yra sudėtingas ir reikalauja išsamaus svarstymo bei diskusijų tiek partijos viduje, tiek su kitomis politinėmis jėgomis.
Paluckas pabrėžia, kad svarbu rasti kompromisą, kuris atitiktų visuomenės lūkesčius ir būtų priimtinas daugumai. Jis taip pat pažymi, kad partnerystės įstatymo svarstymas yra dalis platesnės diskusijos apie žmogaus teises ir lygybę Lietuvoje. Nors konkrečių terminų dėl įstatymo projekto parengimo nėra, Paluckas išreiškia viltį, kad šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu.
Istorinė perspektyva
Partnerystės įstatymo klausimas Lietuvoje jau turi ilgą istoriją. Pirmieji bandymai įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius buvo pradėti dar 2017 metais, kai Seime buvo užregistruotas pirmasis projektas. Nuo to laiko buvo pateikta keletas skirtingų variantų, tačiau nė vienas jų nesulaukė pakankamo politinio palaikymo.
2021 metų gegužę Seimas atmetė Laisvės partijos siūlytą partnerystės įstatymo projektą vos vieno balso skirtumu – 63 parlamentarai balsavo prieš, 58 – už. Tai buvo arčiausiai sėkmės priartėjęs bandymas įteisinti civilinę partnerystę Lietuvoje.
Dabartinė situacija
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) 2022 metų sausio mėnesį priėmė sprendimą byloje prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, kad valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, nesuteikdama teisinės apsaugos tos pačios lyties poroms. Šis sprendimas sukūrė papildomą spaudimą Lietuvai spręsti partnerystės klausimą.
Remiantis 2023 metų „Eurobarometro” apklausos duomenimis, parama tos pačios lyties asmenų santuokoms Lietuvoje išaugo iki 30%, o civilinei partnerystei pritaria apie 45% gyventojų. Tai rodo lėtą, bet pastebimą visuomenės nuostatų kaitą.
Politinės perspektyvos
Dabartinėje Seimo kadencijoje partnerystės įstatymo klausimas išlieka vienu labiausiai poliarizuojančių. Laisvės partija ir dalis Socialdemokratų bei Liberalų sąjūdžio narių išlieka pagrindiniais šios iniciatyvos rėmėjais. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išlieka susiskaldę šiuo klausimu.
Paluckas neseniai išreiškė nuomonę, kad partnerystės įstatymas galėtų būti priimtas tik pasiekus platų politinį sutarimą: „Negalime tiesiog stumdyti šio klausimo iš vienos kadencijos į kitą. Reikia rimtų derybų tarp visų politinių jėgų, kad rastume formulę, kuri užtikrintų žmogaus teises, bet kartu atsižvelgtų į visuomenės jautrumą šiam klausimui.”
Tarp vilties ir realybės: žvilgsnis į ateitį
Nors partnerystės įstatymo ateitis Lietuvoje išlieka miglota, tam tikri ženklai rodo, kad judama į priekį. Augantis visuomenės palaikymas, tarptautinis spaudimas ir palaipsniui besikeičiančios politinės nuostatos suteikia pagrindo optimizmui. Tačiau kaip pažymėjo Paluckas, šis kelias nebus greitas ar lengvas.
Partnerystės klausimas Lietuvoje tapo savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip visuomenė sugeba suderinti tradicines vertybes su žmogaus teisių standartais. Kol politikai ir toliau ieškos kompromiso, tūkstančiai porų Lietuvoje lieka teisiniame vakuume, laukdami sprendimo, kuris galiausiai pripažintų jų santykių realybę. Galbūt artėjantys 2024 metų Seimo rinkimai taps nauju postūmiu šiam klausimui – juk kaip rodo istorija, kartais didžiausi pokyčiai įvyksta ne per revoliucijas, o per kantrų ir nuoseklų dialogą.