Sabotažo tyrimuose daugėja įtariamųjų: Lietuvos teisėsauga stiprina nacionalinio saugumo apsaugą
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė, kad tyrimuose dėl galimo sabotažo atvejų šalyje daugėja įtariamųjų. Šie tyrimai susiję su incidentais, kurie galėjo turėti neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui. Prokurorė pabrėžė, kad šie tyrimai yra sudėtingi ir reikalauja daug laiko bei resursų, tačiau teisėsaugos institucijos deda visas pastangas, kad būtų išaiškinti visi įtariamieji ir jų veiksmai.
Konkretūs sabotažo atvejai
Per pastaruosius metus Lietuvoje užfiksuota keletas rimtų incidentų, kurie galimai susiję su organizuotu sabotažu. 2022 metų pabaigoje buvo nustatyti bandymai pažeisti strateginės reikšmės infrastruktūrą – geležinkelio sistemas ir energetikos objektus. Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, vien 2023 metais buvo užfiksuota virš 20 įtartinų incidentų, susijusių su kritine infrastruktūra.
Vienas ryškiausių atvejų – bandymas sutrikdyti „Rail Baltica” projekto įgyvendinimą, kai buvo aptikti tyčiniai pažeidimai statybų vietose. Taip pat fiksuoti kibernetiniai išpuoliai prieš valstybines institucijas ir strateginės reikšmės įmones.
Tarptautinis kontekstas
Grunskienė pažymėjo, kad bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir tarptautiniais partneriais yra esminis siekiant užtikrinti šalies saugumą. Lietuvos teisėsauga aktyviai bendradarbiauja su NATO ir ES šalių specialiosiomis tarnybomis, keičiasi informacija ir patirtimi.
„Matome aiškias sąsajas su panašiais incidentais kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Tai rodo, kad veikiama koordinuotai ir sistemingai,” – teigė generalinė prokurorė.
Baltijos šalys pastaruoju metu susiduria su padidėjusia hibridinių grėsmių banga. Pavyzdžiui, Latvijoje 2023 m. buvo atskleistas sabotažo tinklas, kurio nariai rengėsi pažeisti kritinę infrastruktūrą, o Estijoje užfiksuoti bandymai sutrikdyti jūrinių komunikacijų sistemas.
Prevencijos priemonės
Šiuo metu tyrimai vyksta intensyviai, o visuomenė raginama būti budri ir pranešti apie bet kokius įtartinus veiksmus ar asmenis. VSD kartu su Lietuvos kariuomene ir policija sustiprino strateginių objektų apsaugą.
Valstybės gynimo taryba patvirtino naują strateginių objektų apsaugos planą, kuris numato:
– Papildomus apsaugos postus prie energetikos objektų
– Dažnesnius patruliavimus aplink kritinę infrastruktūrą
– Išplėstą techninių stebėjimo priemonių tinklą
– Specialius mokymus darbuotojams, dirbantiems strateginiuose objektuose
Nematomos grėsmės amžiuje
Sabotažo atvejų daugėjimas rodo, kad Lietuva tapo hibridinio karo taikiniu. Šiuolaikinės grėsmės dažnai neturi aiškių kontūrų – jos slypi šešėliuose, veikia per tarpininkus ir siekia ne tik fiziškai pakenkti, bet ir pasėti nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
Kaip pastebi saugumo ekspertai, šiandien kova vyksta ne tik fizinėje, bet ir informacinėje erdvėje. Sabotažo veiksmai dažnai yra tik ledkalnio viršūnė – platesnės destabilizavimo strategijos dalis.
„Mes nebeturime prabangos kalbėti apie ‘jeigu’, mes jau gyvename ‘kai’ realybėje,” – teigia Grunskienė. „Tačiau kiekvienas išaiškintas atvejis stiprina mūsų atsparumą ir gebėjimą atpažinti grėsmes ateityje.”
Visuomenės budrumas ir institucijų bendradarbiavimas tampa esminiais ginklais šioje nematomoje kovoje, kur pergalė matuojama ne užkardytų incidentų skaičiumi, bet mūsų gebėjimu išsaugoti normalų valstybės funkcionavimą nepaisant pastangų ją destabilizuoti.