Landsbergis stebisi prezidento metiniame pranešime nepaminėtais Vyriausybės pasiekimais
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė nuostabą dėl prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo, kuriame, pasak ministro, nebuvo paminėta jokių dabartinės Vyriausybės pasiekimų. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė per pastaruosius metus padarė daug svarbių darbų, tačiau prezidento kalboje nebuvo užsiminta apie jokius teigiamus pokyčius ar pasiekimus.
„Turime pripažinti, kad tai gana neįprasta situacija, kai valstybės vadovo metiniame pranešime nerandama vietos paminėti nė vieno teigiamo Vyriausybės darbo rezultato,” – sakė Landsbergis žurnalistams po prezidento metinio pranešimo Seime.
Ministras pabrėžė, kad tokia situacija yra neįprasta ir kelia klausimų dėl prezidento požiūrio į Vyriausybės darbą. Nepaisant to, Landsbergis išreiškė viltį, kad ateityje bus daugiau bendradarbiavimo ir pripažinimo tarp prezidento ir Vyriausybės.
Nepaminėti pasiekimai
Užsienio reikalų ministras išvardijo keletą svarbių Vyriausybės pasiekimų, kurie, jo nuomone, nusipelnė būti paminėti prezidento kalboje. Tarp jų – reikšmingas Lietuvos gynybos finansavimo didinimas iki 3% BVP, sėkmingas „Rail Baltica” projekto vystymas, taip pat Lietuvos aktyvus vaidmuo remiant Ukrainą.
„Lietuva tapo viena iš lyderiaujančių šalių pagal paramą Ukrainai, skaičiuojant procentais nuo BVP. Mūsų šalis aktyviai prisidėjo prie tarptautinių sankcijų Rusijai formavimo ir įgyvendinimo. Tai yra pasiekimai, kurie stiprina Lietuvos saugumo architektūrą ir tarptautinį prestižą,” – pabrėžė Landsbergis.
Politinė įtampa
Politologai pastebi, kad įtampa tarp prezidentūros ir Vyriausybės nėra naujas reiškinys. Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tokia situacija atspindi gilesnę politinę konkurenciją, ypač artėjant prezidento rinkimams.
„Prezidentas ir premjerė Ingrida Šimonytė potencialiai gali tapti varžovais būsimuose prezidento rinkimuose, todėl natūralu, kad prezidentas vengia akcentuoti Vyriausybės pasiekimus, o labiau koncentruojasi į probleminius klausimus,” – komentavo Janeliūnas.
Politologas taip pat pažymėjo, kad užsienio politika tradiciškai yra sritis, kurioje prezidento ir Vyriausybės kompetencijos persidengia, todėl čia dažniausiai kyla nesutarimai dėl nuopelnų priskyrimo.
Tarp eilučių: politinės komunikacijos žaidimas
Šis epizodas puikiai iliustruoja sudėtingą politinės komunikacijos žaidimą, vykstantį tarp aukščiausių Lietuvos valdžios institucijų. Nors viešai kalbama apie bendradarbiavimą ir valstybės interesus, realybėje matome subtilią konkurenciją dėl politinio kapitalo ir visuomenės palaikymo.
Metinis prezidento pranešimas nėra vien tik ataskaita – tai ir politinis instrumentas, formuojantis viešąją nuomonę. Tuo tarpu ministrų reakcijos į pranešimą tampa savotiška politine choreografija, kurioje kiekvienas žingsnis turi savo prasmę ir tikslą. Ši dinamika ypač ryškėja artėjant naujiems rinkimų ciklams, kai kiekvienas politinis veikėjas siekia pozicionuoti save kaip geriausią pasirinkimą Lietuvos ateičiai.