Putino keršto planai: tarp grasinimų ir realybės
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pažadėjo keršyti Ukrainai už pastarąsias atakas, tačiau Lietuvos politologas Linas Mažeikis teigia, kad nors šis kerštas gali būti baisus, jis nebūtinai taps visišku košmaru. Mažeikis pabrėžia, kad Rusija jau išnaudojo daugelį savo karinių resursų, todėl jos galimybės surengti didelio masto puolimą yra ribotos.
Pasak Mažeikio, Putino grasinimai dažnai yra skirti vidaus auditorijai, siekiant parodyti stiprybę ir ryžtą. Tačiau realybėje Rusijos ekonominė ir karinė padėtis nėra tokia stipri, kaip norėtų parodyti Kremlius. Be to, Ukrainos gynybinės pajėgos yra gerai pasirengusios ir turi tarptautinę paramą, kas apsunkina Rusijos planus.
Rusijos karinių pajėgumų realijos
Remiantis naujausiais duomenimis, Rusija per karą Ukrainoje jau prarado daugiau nei 350 000 karių (žuvusių ir sužeistų), virš 6000 tankų ir šarvuočių bei šimtus orlaivių. Nepaisant propagandinių pareiškimų apie „neribotus resursus”, Rusijos karinė pramonė susiduria su rimtais iššūkiais dėl Vakarų sankcijų.
„Kremlius dabar priverčia gamyklas dirbti trimis pamainomis, tačiau technologinių komponentų trūkumas lemia tai, kad naujai gaminami ginklai dažnai yra prastesnės kokybės nei ankstesni modeliai,” – paaiškina karinis analitikas Michaelas Kofmanas iš Carnegie tarptautinio taikos fondo.
Ukrainos pasirengimas atremti grėsmes
Ukraina per pastaruosius dvejus metus sukūrė efektyvią oro gynybos sistemą, kuri sėkmingai atremia didžiąją dalį Rusijos raketų ir dronų atakų. Nors sistema nėra tobula, ji nuolat tobulinama su Vakarų partnerių pagalba.
Neseniai JAV ir Vokietija paskelbė apie papildomus 1,5 milijardo dolerių vertės gynybos paketus Ukrainai, įskaitant „Patriot” ir NASAMS oro gynybos sistemas. Tai leis Ukrainai dar efektyviau apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą ir miestus nuo Rusijos atakų.
Mažeikis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautinė bendruomenė stebi situaciją ir yra pasirengusi reaguoti į bet kokius Rusijos veiksmus, kurie pažeistų tarptautinę teisę. Tai dar labiau riboja Putino veiksmų laisvę.
Diplomatinis kontekstas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Aljansas išlieka vieningas remiant Ukrainą. „Mes matome, kad Rusijos grasinimų retorika intensyvėja, tačiau tai tik patvirtina, kad mūsų parama Ukrainai yra efektyvi ir būtina,” – teigė Stoltenbergas.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ruošia 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kuris bus nukreiptas į „šešėlinį laivyną”, gabenantį Rusijos naftą, ir įmones, padedančias Rusijai apeiti technologines sankcijas.
Propagandos ir realybės atotrūkis
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida piešia vaizdą apie nenugalimą Rusiją, tačiau vidaus problemos tampa vis akivaizdesnės. Infliacija šalyje viršija oficialius 7%, o realūs atlyginimai, nepaisant karo ekonomikos, daugelyje sektorių mažėja.
Rusijos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė rekordinį 6,7% BVP lygį, kas kelia rimtų abejonių dėl tokio išlaidų lygio tvarumo ilguoju laikotarpiu.
Už grėsmingų debesų – blaivus žvilgsnis
Nors Putino grasinimai gali sukelti nerimą, realybė yra tokia, kad Rusijos galimybės įgyvendinti didelio masto keršto planus yra ribotos, o Ukraina ir jos sąjungininkai yra pasirengę atremti bet kokius iššūkius. Kaip taikliai pastebėjo Mažeikis, „Putino režimas yra įpratęs grasinti, tačiau jo realūs veiksmai dažnai atskleidžia sistemines problemas ir ribotus pajėgumus”.
Karo eigoje Rusija jau ne kartą demonstravo, kad jos strateginiai sprendimai dažnai būna reaktyvūs, o ne gerai apgalvoti. Tai suteikia Ukrainai ir jos partneriams laiko pasiruošti ir adaptuotis. Nors ateinantys mėnesiai neabejotinai bus kupini įtampos ir išbandymų, tarptautinės paramos tęstinumas ir Ukrainos tautos ryžtas išlieka stiprūs atsvaros taškai prieš Kremliaus grasinimus.