Atnaujintas NT mokestis: tarp gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo
Lietuvos finansų viceministras teigia, kad atnaujintas nekilnojamojo turto mokestis nebus našta eiliniam žmogui, tačiau prisidės prie gynybos fondo stiprinimo. Pasak jo, naujoji mokesčio sistema bus labiau orientuota į prabangų nekilnojamąjį turtą, o ne į vidutines ar mažesnes vertes turinčius būstus. Tai reiškia, kad dauguma gyventojų nepatirs didesnės finansinės naštos dėl šio mokesčio.
Viceministras pabrėžė, kad surinktos lėšos bus nukreiptos į gynybos fondą, kuris yra svarbus šalies saugumui užtikrinti. Šis sprendimas yra dalis platesnės strategijos, siekiant sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.
Nors kai kurie kritikai išreiškė susirūpinimą dėl galimo mokesčio poveikio, valdžios atstovai tikina, kad naujoji sistema bus teisinga ir proporcinga. Jie taip pat pažymi, kad bus atsižvelgiama į socialinį teisingumą, siekiant užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai nebūtų neproporcingai paveikti.
Šis mokesčio atnaujinimas yra dalis platesnių pastangų reformuoti mokesčių sistemą Lietuvoje, siekiant padidinti jos efektyvumą ir užtikrinti, kad ji atitiktų šiuolaikinius ekonominius ir socialinius poreikius.
Mokesčio reforma skaičiais ir faktais
Remiantis Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, naujasis NT mokesčio modelis numatys progresinį tarifą, kuris prasidės nuo 0,03% ir sieks iki 1% nekilnojamojo turto vertės. Šiuo metu galiojantis NT mokestis gyventojams svyruoja nuo 0,5% iki 2%, tačiau taikomas tik turtui, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų.
Pagal naująjį planą, mokesčio lengvata bus taikoma pirmajam būstui, kurio vertė neviršija 200 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad apie 85% Lietuvos gyventojų arba visai nemokės šio mokesčio, arba mokės minimalią sumą.
Gynybos fondas, į kurį bus nukreiptos surinktos lėšos, planuoja 2024-2025 metais papildomai sukaupti apie 40-50 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kariuomenės modernizavimui, naujų ginklų sistemų įsigijimui ir karinės infrastruktūros plėtrai.
Tarptautinis kontekstas
Lietuva nėra vienintelė šalis, didinanti gynybos išlaidas. NATO šalys yra įsipareigojusios skirti gynybai ne mažiau kaip 2% BVP, o Lietuva jau dabar skiria 2,52% ir planuoja šį rodiklį didinti iki 3% per artimiausius metus.
Latvija ir Estija taip pat peržiūri savo mokesčių sistemas, ieškodamos papildomų finansavimo šaltinių gynybai. Latvija neseniai padidino NT mokestį prabangiam turtui, o Estija svarsto panašias priemones.
Tarp gynybos poreikių ir gyventojų galimybių
NT mokesčio reforma sukėlė diskusijų ir tarp nekilnojamojo turto ekspertų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad „nors gynybos finansavimas yra prioritetas, svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo poreikių ir gyventojų mokestinės naštos.”
Tuo tarpu ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad „progresinė mokesčio sistema yra teisingas sprendimas, nes didesnę naštą perkelia turtingesniems gyventojams, kurie turi daugiau galimybių prisidėti prie bendro saugumo.”
Tarp karo debesų ir mokesčių reformos: žvilgsnis į ateitį
Geopolitinė įtampa regione verčia Lietuvą stiprinti savo gynybos pajėgumus, o tam reikalingos papildomos lėšos. NT mokesčio reforma – tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriais siekiama subalansuoti valstybės finansus ir užtikrinti saugumą. Nors pokyčiai visada kelia nerimą, šiuo atveju jie atrodo pagrįsti ir proporcingi.
Lietuvos patirtis rodo, kad mokesčių reforma gali būti ne tik fiskalinis, bet ir socialinio teisingumo įrankis. Turtingesni gyventojai prisiima didesnę naštą, o eiliniai piliečiai išlieka apsaugoti. Toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms Baltijos šalims, ieškančioms būdų finansuoti gynybą neperkraunant mokesčiais viduriniojo sluoksnio.
Galiausiai, NT mokesčio reforma simbolizuoja platesnį visuomenės supratimą – saugumas turi savo kainą, tačiau ši našta turi būti paskirstyta teisingai. Tik tokiu būdu galime užtikrinti ir šalies gynybą, ir socialinę santarvę – du kertinius demokratinės valstybės pamatus.