Varėnos rajoną nusiaubęs škvalas: žalos mastas ir pagalbos operacijos
Varėnos rajone praūžęs škvalas padarė didelę žalą, apgadindamas net 38 sodybas. Stiprus vėjas ir lietus sukėlė nemažai problemų vietos gyventojams, kurie dabar susiduria su nuostolių vertinimu ir atstatymo darbais. Škvalo metu buvo nuplėšti stogai, išversti medžiai, o kai kuriose vietose nutrūko elektros tiekimas. Vietos valdžia ir gelbėjimo tarnybos aktyviai dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti normalią padėtį ir padėti nukentėjusiems gyventojams.
Meteorologinės sąlygos ir įvykio aplinkybės
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, škvalas Varėnos rajoną užklupo praėjusio trečiadienio popietę, kai vėjo gūsiai siekė net 28-30 m/s. Stipriausi vėjo gūsiai buvo fiksuoti Marcinkonių ir Zervynų apylinkėse, kur per mažiau nei 20 minučių iškrito apie 25 mm kritulių. Meteorologai paaiškina, kad tokius reiškinius sukėlė staigus šalto atmosferos fronto slinkimas, susidūręs su karštu oru, kuris tą dieną vyravo pietinėje Lietuvos dalyje.
Žalos mastas ir nukentėjusieji
Labiausiai nukentėjo Marcinkonių, Zervynų ir Musteikos kaimų gyventojai. Ypač skaudžiai stichija smogė Marcinkonių seniūnijos teritorijoje, kur 12 sodybų buvo visiškai nuplėšti stogai, o dar 15-oje padaryta dalinė žala. Vietinė gyventoja Ona Valentukevičienė pasakoja: „Viskas įvyko taip greitai, kad net nespėjau suprasti, kas darosi. Išgirdau baisų triukšmą, o po akimirkos pamačiau, kaip mano namo stogas kyla į orą.”
Nukentėjo ir kultūros paveldo objektai – apgadintas Marcinkonių etnografinis muziejus ir istorinė medinė bažnyčia, kuriai šiemet sukanka 140 metų. Preliminariais skaičiavimais, bendra materialinė žala Varėnos rajone gali siekti daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Pagalbos operacijos ir atstatymo darbai
Varėnos rajono savivaldybė nedelsiant suaktyvino ekstremalių situacijų komisiją. Meras Algis Kašėta informavo, kad jau kreiptasi į Vyriausybę dėl papildomų lėšų skyrimo. „Savivaldybės rezervas tokio masto žalai padengti yra per mažas, todėl būtina valstybės pagalba,” – teigė meras.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai per pirmąsias 24 valandas po škvalo atliko 47 gelbėjimo operacijas. Daugiausia darbo sukėlė ant kelių ir sodybų užvirtę medžiai bei elektros linijų atstatomieji darbai. Elektros tiekimo bendrovė „ESO” pranešė, kad elektra buvo atjungta beveik 800 vartotojų, tačiau per 48 valandas pavyko atkurti tiekimą didžiajai daliai namų ūkių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai kartu su „Maisto banku” organizavo pagalbą labiausiai nukentėjusiems gyventojams, teikdami būtiniausius reikmenis ir maisto produktus.
Gamtos stichijos Dzūkijoje: pamokos ateičiai
Šis įvykis dar kartą primena apie gamtos stichijų keliamus pavojus ir būtinybę būti pasiruošusiems netikėtoms situacijoms. Klimatologai pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tapo dažnesni ir intensyvesni. Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos specialistai atkreipia dėmesį, kad miškingose vietovėse ypač svarbu reguliariai prižiūrėti medžius šalia sodybų ir elektros linijų.
Varėnos rajono gyventojai, nors ir sukrėsti įvykių, rodo išskirtinį bendruomeniškumą. Kaimynai padeda vieni kitiems tvarkyti namus, dalina įrankius ir maistą. Kaip sako vietinis ūkininkas Petras Svirnelis: „Dzūkai visada buvo stiprūs žmonės. Atstatysime, sutvarkysime, gyvensime toliau. Svarbiausia, kad žmonės nenukentėjo.”
Savivaldybė planuoja organizuoti specialius mokymus gyventojams apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir primena apie būsto draudimo svarbą. Tuo tarpu meteorologai ragina gyventojus atidžiau sekti orų prognozes ir perspėjimus, ypač šiltuoju metų laiku, kai audros formuojasi greičiau ir yra sunkiau nuspėjamos.
Kai gamta primena savo galią
Varėnos rajono škvalas – tai skaudus priminimas apie gamtos jėgą ir žmogaus pažeidžiamumą. Nors materialinė žala didelė, bendruomenės susitelkimas ir operatyvus tarnybų darbas rodo, kad sunkumai įveikiami bendromis jėgomis. Šis įvykis paskatins ne tik atsakingesnes prevencines priemones, bet ir stiprins vietinių gyventojų pasirengimą. Kaip sako vietos išmintis – po audros visada nušvinta dangus, o dzūkai, šimtmečiais gyvenantys tarp miškų ir upių, puikiai žino, kaip atsitiesti po gamtos išbandymų ir eiti toliau, išsaugant tai, kas svarbiausia – bendruomeniškumą ir tikėjimą ateitimi.