Teismas atmetė buvusio Seimo nario Bartoševičiaus prašymą išvykti į užsienį
Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus prašymą leisti jam išvykti į užsienį. Bartoševičius yra kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu ir kitais nusikaltimais. Teismas nusprendė, kad tokia priemonė kaip draudimas išvykti iš šalies yra būtina siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų teismo procese ir nebūtų pavojaus, jog jis gali pasislėpti nuo teisingumo.
Bartoševičius buvo sulaikytas ir apkaltintas po to, kai teisėsaugos institucijos surinko pakankamai įrodymų apie jo galimą nusikalstamą veiklą. Prokurorai teigia, kad yra pagrindo manyti, jog Bartoševičius gali bandyti išvengti atsakomybės, todėl būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvoje iki teismo proceso pabaigos.
Buvęs politikas neigia visus jam mestus kaltinimus ir teigia, kad yra nekaltas. Jis taip pat tvirtina, kad nori bendradarbiauti su teisėsauga ir dalyvauti teismo procese, tačiau teismas nusprendė, kad draudimas išvykti yra būtinas siekiant užtikrinti teisingumo vykdymą.
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad tokie nusikaltimai yra labai rimti ir reikalauja griežtų priemonių. Teismo sprendimas neleisti Bartoševičiui išvykti iš šalies yra laikomas svarbiu žingsniu siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas.
Ankstesnė politinė karjera
Kristijonas Bartoševičius į Seimą buvo išrinktas 2016 metais kaip vienmandatės apygardos atstovas. Jis dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur ironiškai, dalyvavo rengiant įstatymus, susijusius su vaikų teisių apsauga. Bartoševičiaus politinė karjera nutrūko 2020 metais, kai jis nebuvo perrinktas į Seimą.
Prieš tapdamas Seimo nariu, Bartoševičius buvo žinomas kaip aktyvus visuomenininkas, dalyvavęs įvairiuose labdaros projektuose, tarp jų – ir tuose, kurie buvo skirti vaikų gerovei užtikrinti. Šis kontrastas tarp jo viešo įvaizdžio ir jam mestų kaltinimų sukėlė dar didesnį visuomenės pasipiktinimą.
Tyrimo eiga
Tyrimas prieš Bartoševičių prasidėjo 2022 metų rudenį, kai teisėsaugos institucijos gavo informacijos apie galimus nusikaltimus. Per kratas jo namuose buvo rasta įkalčių, kurie, anot prokurorų, patvirtina įtarimus dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Tyrimo metu buvo apklausti mažiausiai penki nukentėjusieji, kurių tapatybės dėl jų nepilnametystės ir bylos jautrumo nėra atskleidžiamos. Specialistai teikia psichologinę pagalbą nukentėjusiesiems, kuriems, kaip teigia psichologai, padarytas ilgalaikis psichologinis poveikis.
Prokuratūros atstovė Rasa Juodienė patvirtino, kad įtarimai Bartoševičiui pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 150, 151 ir 153 straipsnius, kurie numato atsakomybę už seksualinę prievartą prieš vaiką, vaiko tvirkinimą ir vaiko išnaudojimą pornografijai.
Teisinė perspektyva
Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose kardomosios priemonės parinkimas yra ypač svarbus. Advokatas Gintaras Černiauskas, nekomentuodamas konkrečios Bartoševičiaus bylos, pažymi, kad draudimas išvykti iš šalies yra įprasta praktika bylose, kuriose įtariamajam gresia ilgi laisvės atėmimo terminai.
„Už tokio pobūdžio nusikaltimus Lietuvos įstatymai numato iki 12 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl natūralu, kad teismas vertina pabėgimo riziką kaip realią”, – teigia G. Černiauskas.
Bartoševičiaus advokatė Kristina Mišinienė teigė, kad jos klientas planavo išvykti į užsienį dėl sveikatos priežasčių, tačiau teismas šį argumentą atmetė kaip nepakankamai pagrįstą.
Visuomenės reakcija ir prevencija
Ši byla sukėlė platų atgarsį Lietuvos visuomenėje ir atkreipė dėmesį į vaikų seksualinio išnaudojimo problemą. Vaikų teisių apsaugos organizacijos pabrėžia, kad tokios bylos – tik ledkalnio viršūnė, o dauguma nusikaltimų prieš vaikus lieka nepranešti.
„Tokios bylos, ypač kai jose figūruoja žinomi asmenys, skatina visuomenę kalbėti apie vaikų seksualinį išnaudojimą, tačiau kartu kelia iššūkių užtikrinant nukentėjusiųjų privatumą”, – teigia vaikų teisių gynėja Aušra Kurienė.
Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 200 seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau tikrasis skaičius, ekspertų vertinimu, gali būti 5-10 kartų didesnis.
Kai griūva pasitikėjimo sienos
Bartoševičiaus byla atskleidžia skaudžią realybę – nusikaltimai prieš vaikus gali būti vykdomi asmenų, kurie užima atsakingas pareigas ir kuriais visuomenė turėtų pasitikėti. Teismo sprendimas neleisti buvusiam Seimo nariui išvykti iš šalies rodo, kad teisinė sistema veikia nepriklausomai nuo asmens statuso ar ankstesnių nuopelnų.
Kol byla tęsiasi, svarbu prisiminti, kad kiekvienas įtariamasis turi teisę į teisingą teismą ir nekaltumo prezumpciją. Tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad nukentėjusieji gautų reikiamą paramą ir apsaugą, o teisingumas būtų įvykdytas nepriklausomai nuo to, kas yra kaltinamasis.
Bartoševičiaus atvejis gali tapti precedentu, kaip Lietuvos teisėsauga ir teismai elgiasi su aukštas pareigas užėmusiais asmenimis, įtariamais sunkiais nusikaltimais. Tai išbandymas ne tik teisinei sistemai, bet ir visuomenės brandai – sugebėjimui išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės žinoti ir pagarbos proceso dalyviams.