Kremliaus strategija: kodėl Rusijai naudinga lietuvių nepasitikėjimas popiežiumi
Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto, Jolanta Balčiūnienė, teigia, kad Kremlius džiaugiasi, jog popiežius Pranciškus nepatinka lietuviams. Pasak jos, tokia situacija naudinga Rusijai, nes ji siekia skaldyti ir silpninti Vakarų vienybę.
„Kremlius labai džiaugiasi, kai mato, kad popiežius nepatinka lietuviams. Tai puikiai įsikomponuoja į jų skaldymo strategiją,” – paaiškino Balčiūnienė diplomatiniame susitikime Romoje.
Ambasadorė pabrėžia, kad popiežiaus žodžiai ir veiksmai kartais gali būti neteisingai interpretuojami arba ištraukiami iš konteksto, o tai gali sukelti neigiamas reakcijas. Ji ragina atidžiau vertinti popiežiaus pasisakymus ir suprasti jų platesnį kontekstą, kad būtų išvengta nesusipratimų ir manipuliacijų.
Popiežiaus pasisakymų kontekstas
Popiežius Pranciškus ne kartą yra sulaukęs kritikos iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių dėl savo pozicijos Rusijos-Ukrainos karo atžvilgiu. 2023 m. rugpjūtį jis sukėlė kontroversiją kalbėdamas apie „didžiąją Rusijos imperiją” ir „Rusijos humanizmą” jaunimo susitikime Sankt Peterburge, nors vėliau Vatikano atstovai paaiškino, kad šie žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
„Popiežius kalba daugeliui auditorijų vienu metu, ir jo diplomatinė kalba dažnai turi kelis sluoksnius,” – paaiškino Balčiūnienė. „Deja, kartais tai tampa puikia dirva dezinformacijai.”
Vatikanistas Saulius Stoma papildo, kad „popiežiaus diplomatija siekia išlaikyti dialogą su visomis pusėmis, net ir konflikto metu. Tai nėra pritarimas agresorių veiksmams, bet bandymas išlaikyti atvirus komunikacijos kanalus.”
Rusijos dezinformacijos kampanijos
Tyrimai rodo, kad Rusija aktyviai naudoja religines temas savo informacinio karo kampanijose. NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro 2022 m. ataskaitoje nurodoma, kad Kremlius sistemingai siekia pakirsti pasitikėjimą Vakarų institucijomis, įskaitant ir religines.
Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad Rusijos propagandos kanalai dažnai išnaudoja bet kokius nesutarimus tarp Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių: „Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida akimirksniu pasigriebia tokias istorijas ir išpučia jas, siekdama parodyti, kad Vakarai yra susiskaldę ir neturi bendros pozicijos.”
Ambasadorė taip pat pažymi, kad svarbu išlaikyti dialogą ir bendradarbiavimą su Šventuoju Sostu, nes tai gali padėti spręsti tarptautinius konfliktus ir skatinti taiką.
Šventojo Sosto diplomatijos reikšmė
Vatikano diplomatija, viena seniausių pasaulyje, išlieka svarbi tarptautinėje arenoje. Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su 183 valstybėmis ir aktyviai dalyvauja taikos procesuose įvairiuose pasaulio regionuose.
„Vatikano diplomatija veikia ilgalaikėje perspektyvoje ir kartais jų žingsniai gali atrodyti nesuprantami trumpuoju laikotarpiu,” – aiškina dr. Irma Budginaitė-Mačkinė, religijos ir politikos ekspertė. „Tačiau istoriškai Šventasis Sostas yra suvaidinęs svarbų vaidmenį sprendžiant sudėtingus tarptautinius konfliktus.”
Tarp tikėjimo ir politikos: kodėl verta išsaugoti dialogą
Popiežiaus Pranciškaus pontifikatas pasižymi sudėtingu balansavimu tarp tradicinių Bažnyčios vertybių ir naujų iššūkių. Jo pastangos atnaujinti Bažnyčią ir spręsti globalias problemas kartais sukelia įtampą su konservatyvesnėmis katalikų bendruomenėmis.
Balčiūnienė pabrėžia, kad nepaisant kartais kylančių nesusipratimų, Lietuva ir Šventasis Sostas turi daug bendrų interesų: „Mūsų istoriniai ir kultūriniai ryšiai su Katalikų Bažnyčia yra gilūs ir reikšmingi. Šie ryšiai neturėtų tapti Kremliaus manipuliacijų auka.”
Diplomatė ragina Lietuvos visuomenę ir žiniasklaidą kritiškai vertinti informaciją apie popiežiaus pasisakymus ir vengti skubotų išvadų. „Kai matome neigiamą reakciją į popiežių, verta paklausti – kam tai naudinga? Dažnai atsakymas veda į Maskvą,” – pastebi ji.
Galiausiai, stiprindami savo atsparumą dezinformacijai ir išlaikydami konstruktyvų dialogą su Šventuoju Sostu, galime atimti iš Kremliaus dar vieną įrankį, kuriuo jis bando skaldyti mūsų visuomenę ir silpninti transatlantinę vienybę. Šiame informacinio karo amžiuje kritinis mąstymas ir platesnio konteksto supratimas tampa ne tik diplomatine, bet ir pilietine pareiga.