Belgijoje susituokusi vyrų pora siekia teisinio pripažinimo Lietuvoje
Belgijoje susituokusi vyrų pora siekia, kad jų santuoka būtų pripažinta ir įregistruota Lietuvoje. Ši pora, susituokusi užsienyje, susiduria su teisiniais iššūkiais Lietuvoje, kur tos pačios lyties santuokos nėra pripažįstamos. Jie siekia, kad jų santuoka būtų oficialiai įregistruota Lietuvoje, kas leistų jiems naudotis visomis teisinėmis sutuoktinių teisėmis ir apsauga.
Šis atvejis atkreipia dėmesį į platesnę diskusiją apie LGBT+ teises Lietuvoje, kur šiuo metu nėra įteisintos nei tos pačios lyties santuokos, nei partnerystės. Pora tikisi, kad jų byla paskatins pokyčius ir padės atkreipti dėmesį į būtinybę pripažinti ir gerbti visų žmonių teises, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos.
Teisininkai, dirbantys su šia byla, pabrėžia, kad Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog visos valstybės narės pripažintų kitose ES šalyse sudarytas santuokas, tačiau Lietuvoje šis principas dar nėra pilnai įgyvendintas. Ši byla gali tapti precedentu, kuris paskatins teisinius pokyčius ir padės užtikrinti lygybę visiems piliečiams.
Europos teisminė praktika ir Lietuvos realijos
2018 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė istorinį sprendimą byloje „Coman prieš Rumuniją”, kuriame nustatė, kad ES valstybės narės privalo pripažinti kitose ES šalyse sudarytas tos pačios lyties santuokas bent jau laisvo judėjimo teisių kontekste. Šis sprendimas tapo svarbiu precedentu, tačiau Lietuva iki šiol nėra pilnai suderinusi savo teisės aktų su šiuo sprendimu.
Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis apibrėžia santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters, o Civilinis kodeksas taip pat numato, kad santuoka gali būti sudaryta tik tarp skirtingų lyčių asmenų. Tačiau teisės ekspertai pabrėžia, kad ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę tam tikrose srityse, įskaitant laisvą asmenų judėjimą.
Vienas iš bylos advokatų, nenorėjęs skelbti savo pavardės, pažymėjo: „Mūsų klientai tiesiog nori, kad jų šeima būtų pripažinta Lietuvoje. Jie nori turėti galimybę lankyti vienas kitą ligoninėje, paveldėti turtą ir naudotis kitomis teisėmis, kurios automatiškai suteikiamos heteroseksualioms poroms.”
Visuomenės nuomonės pokyčiai
Nors Lietuva tradiciškai laikoma konservatyvia šalimi LGBT+ teisių klausimu, pastaraisiais metais pastebimi tam tikri visuomenės nuomonės pokyčiai. 2021 metais atlikta „Eurobarometro” apklausa parodė, kad 30% lietuvių pritaria tos pačios lyties santuokoms – tai žymiai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai šis rodiklis siekė vos 12%.
Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, daugiau nei 70% jaunų žmonių (18-25 metų) palaiko vienodas teises LGBT+ asmenims. Tai rodo, kad požiūris į šią problematiką keičiasi kartu su kartų kaita.
Tuo tarpu Europos kontekste Lietuva vis dar atsilieka. Šiuo metu 17 iš 27 ES valstybių narių pripažįsta tos pačios lyties santuokas, o dar 6 šalys siūlo civilinės partnerystės galimybę. Tik keturios ES šalys, įskaitant Lietuvą, neturi jokio teisinio tos pačios lyties porų pripažinimo mechanizmo.
Teisinės perspektyvos ir galimi sprendimai
Jeigu Lietuvos teismai atsisakytų pripažinti užsienyje sudarytą santuoką, pora gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Pastaraisiais metais EŽTT priėmė keletą sprendimų, palankių LGBT+ teisėms, įskaitant 2015 m. bylą „Oliari prieš Italiją”, kurioje teismas nustatė, kad valstybės turi pareigą suteikti teisinį pripažinimą tos pačios lyties poroms.
Lietuvos Seime jau kelerius metus diskutuojama apie Civilinės partnerystės įstatymo projektą, kuris suteiktų tam tikrą teisinę apsaugą kartu gyvenančioms poroms, įskaitant tos pačios lyties poras. Tačiau įstatymo projektas vis dar nesulaukia pakankamo politinio palaikymo.
Už teisinių formuluočių – žmonių gyvenimai
Šios bylos esmė slypi ne tik teisiniuose niuansuose, bet ir realiuose žmonių gyvenimuose. Belgijoje susituokusi pora susiduria su kasdieniais iššūkiais Lietuvoje – nuo negalėjimo gauti bendro kredito iki komplikacijų sveikatos priežiūros sistemoje. Šie praktiniai aspektai dažnai lieka diskusijų paraštėse, nors būtent jie labiausiai veikia žmonių gyvenimo kokybę.
Europos Komisija 2022 m. paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad tėvystė, pripažinta vienoje ES valstybėje narėje, būtų pripažįstama visose kitose, nepriklausomai nuo to, kaip vaikas buvo pradėtas ar gimė. Tai dar vienas žingsnis link vienodo šeimų teisinio statuso pripažinimo visoje ES.
Kelio vingiai link lygybės
Ši byla atspindi platesnį Europos kelią link lygybės – kelią, kuris nėra tiesus ar lengvas. Kai viena pora kovoja už savo teises Lietuvos teismuose, jie netiesiogiai atstovauja tūkstančiams kitų, kurie trokšta to paties – teisinio pripažinimo ir orumo. Istorija rodo, kad socialiniai pokyčiai dažnai prasideda nuo pavienių atvejų, kurie meta iššūkį nusistovėjusiai tvarkai.
Nepriklausomai nuo šios konkrečios bylos baigties, diskusija apie LGBT+ teises Lietuvoje jau vyksta, ir ji neišvengiamai tęsis. Europos integracija ir bendrų vertybių puoselėjimas ilgainiui skatina valstybių nares peržiūrėti savo pozicijas ir judėti link didesnės įtraukties. Galbūt ši byla taps dar vienu akmenuku, padedančiu nutiesti kelią link visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus gali gyventi oriai, mylėti atvirai ir būti pripažintas įstatymų.