Prieš spalio 31 dieną Berlyne numatytas demonstracijas sostinėje stiprinamas saugumas, o dalis prekybininkų parduotuvių vitrinas uždengia medinėmis plokštėmis. Miesto pareigūnai pabrėžia, kad nėra duomenų, jog pasikartos Prancūzijoje matyti smurto protrūkiai. Dėmesys sutelktas į dvi demonstracijas, siejamas su iniciatyva „Gen Z regelt“.
Kaip praneša „Interia“, Berlyno valdžia pasirūpino papildomomis saugumo pajėgomis, o pagalbos tarnybos rengiasi reaguoti, jei protestų metu kiltų neramumų. Tarp numatytų priemonių minimos ir vandens patrankos. Žiniasklaidoje plinta nuotraukos, kuriose darbininkai plokštėmis dengia parduotuvių langus.
Tokie vaizdai kuria įtampos įspūdį, tačiau vitrinos dengiamos prevenciškai – turtui apsaugoti, jei padėtis gatvėse pablogėtų. Pasirengimas dar nereiškia, kad smurtas neišvengiamas.
Kiek žmonių tikimasi dviejose demonstracijose?
Pirmoji demonstracija numatyta 14 valandą vietos laiku netoli Brandenburgo vartų. Policija tikisi maždaug 10 tūkstančių dalyvių, daugiausia mokinių ir jų tėvų. Šis susibūrimas vertinamas kaip turintis vykti taikiai.
Daugiau susirūpinimo kelia antrasis protestas, kuris prasidės 17.30 valandą Rozentalio aikštėje (vokiškai „Rosenthaler Platz“). Iš pradžių jame laukiama apie 400–500 žmonių, tačiau neatmetama, kad susirinks gerokai daugiau. Visi šie skaičiai yra išankstiniai vertinimai, o ne patvirtintas dalyvių skaičius.
Anot „Interia“, vėlesnėje demonstracijoje tikimasi kairiųjų pažiūrų dalyvių ir palestiniečius palaikančių aktyvistų. Vis dėlto dalyvių pažiūros savaime neleidžia spręsti, kaip klostysis renginys. Miesto tarnybų užduotis – pasirengti galimiems incidentams ir užtikrinti saugumą, iš anksto neprilyginant visų protestuotojų smurtautojams.
Be to, abi demonstracijos vertinamos atskirai: skiriasi jų vieta, laikas, numatomas dalyvių skaičius ir pareigūnų įvardijamas susirūpinimas. Todėl teiginys, kad visas Berlynas ruošiasi neišvengiamoms riaušėms, būtų stipresnis nei publikacijoje pateikiama informacija.
Kodėl prekybininkai dengia vitrinas ir ką sako pareigūnai?
Didžiausią dėmesį patraukė parduotuvių apsaugos darbai. Nuotraukose matyti, kaip prie vitrinų tvirtinamos faneros ir kitokios medinės plokštės. Tarp užfiksuotų prekybos vietų – prabangių prekių ženklų parduotuvės, įskaitant „Brunello Cucinelli“, „Bulgari“, „Tiffany & Co.“ ir „Balenciaga“.
Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti galimą žalą, jei protestų metu būtų daužomi langai ar niokojamos patalpos. Vis dėlto iš pavienių parduotuvių pasirengimo negalima spręsti, kad vienodai elgiasi visi sostinės prekybininkai arba kad visas miesto centras uždaromas.
Nerimą stiprina Prancūzijoje vykusių neramumų vaizdai. Publikacijoje primenami atvejai, kai buvo niokojama gatvių infrastruktūra, laužiamasi į parduotuves ir padeginėjami automobiliai. Būtent tokios žalos dalis verslininkų nori išvengti iš anksto.
Berlyno miesto pareigūnai ramina, kad nėra įrodymų, jog sostinėje pasikartos Paryžiuje matytas scenarijus. Šis skirtumas svarbus vertinant plintančias nuotraukas: jose užfiksuotas pasirengimas galimai grėsmei, o ne jau prasidėjusių riaušių padariniai. Uždengtos vitrinos rodo atsargumą ir nerimą, bet nepatvirtina prognozės, kad smurto tikrai bus.
Ką apie protestus sako mokinių atstovai?
Diskutuojama ir apie demonstracijų tikslus bei organizavimą. Publikacijoje cituojama Federalinės mokinių konferencijos atstovė teigė, kad organizacija nesitapatina su „Gen Z regelt“, nors dalį keliamų reikalavimų palaiko. Tarp jų – siekis didinti investicijas į švietimą.
Atstovės vertinimu, šie klausimai yra svarbūs ir suprantami, o jaunimui būtina sudaryti galimybes apie juos kalbėti. Tačiau nuo spalio 31 dieną Vokietijoje planuojamų šios iniciatyvos protestų organizacija atsiriboja pirmiausia dėl, jos teigimu, nepakankamai skaidrių organizacinių struktūrų.
Tokia pozicija atskiria paramą konkretiems reikalavimams nuo paramos jų organizatoriams ir pasirinktam veikimo būdui. Mokinių atstovė pabrėžė palaikanti taikias demonstracijas, per kurias galima išreikšti nusivylimą nesukeliant žalos kitiems žmonėms.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į jaunimo savijautą: dalis jaunuolių jaučiasi neišgirsti ir turintys mažai galimybių daryti įtaką politiniams sprendimams. Dar neturintiems teisės balsuoti protestas gali tapti viena iš galimybių viešai išsakyti savo poziciją. Todėl pasirengimas galimiems incidentams ir demonstrantų keliami klausimai neturėtų būti suplakami į vieną temą – saugumo priemonės nepanaikina būtinybės išgirsti taikiai reiškiamus reikalavimus.
Berlyno pasirengimas rodo, kad galimų neramumų rizika vertinama rimtai: policija ir pagalbos tarnybos telkia priemones, o dalis verslininkų savarankiškai stiprina patalpų apsaugą. Pareigūnų pateikiama informacija vis dėlto nesuteikia pagrindo iš anksto skelbti, kad mieste neišvengiamai pasikartos Prancūzijos įvykiai. Todėl svarbu aiškiai skirti numatomą riziką, prevencinius veiksmus ir tai, kas iš tikrųjų įvyko.
