Operacija „Voratinklis” – smūgis Rusijos žvalgybos tinklams
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad neseniai įvykdyta operacija „Voratinklis” atskleidžia Rusijos pažeidžiamumą. Ši operacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir kitų šalių specialiosios tarnybos, buvo skirta išaiškinti ir neutralizuoti Rusijos šnipinėjimo tinklus. Budrys pabrėžė, kad operacijos sėkmė rodo, jog Rusijos žvalgybos tarnybos nėra tokios nepažeidžiamos, kaip kartais manoma.
Pasak Budrio, operacija „Voratinklis” buvo sudėtinga ir reikalavo glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo. Jis pažymėjo, kad tokios operacijos yra būtinos siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir apsaugoti šalies interesus. Budrys taip pat pabrėžė, kad Rusija nuolat bando įsiskverbti į kitų šalių vidaus reikalus, todėl būtina nuolat stiprinti žvalgybos pajėgumus ir bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Operacijos detalės ir sulaikyti asmenys
Lietuvos pareigūnai teigia, kad operacijos metu buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijos naudai. Jie buvo apkaltinti informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms. Ši operacija dar kartą parodė, kad šnipinėjimo grėsmė išlieka aktuali, ir būtina nuolat budėti bei imtis prevencinių priemonių.
Remiantis neoficialiais šaltiniais, tarp sulaikytųjų yra asmenys, dirbę strategiškai svarbiose Lietuvos institucijose ir įmonėse. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurie įtariamieji turėjo prieigą prie jautrios informacijos, susijusios su energetikos sektoriumi ir transporto infrastruktūra. Anot VSD pareigūnų, įtariamieji informaciją rinko naudodami sudėtingas technologines priemones ir šifruotus ryšio kanalus.
Tarptautinis kontekstas ir bendradarbiavimas
Budrys taip pat pabrėžė, kad tokios operacijos siunčia aiškų signalą Rusijai ir kitoms šalims, kad Lietuva ir jos sąjungininkai yra pasirengę ginti savo suverenitetą ir neleis kištis į savo vidaus reikalus. Jis pridūrė, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra esminis veiksnys kovojant su šnipinėjimu ir kitomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
Operacija „Voratinklis” nėra izoliuotas atvejis – ji yra dalis platesnio NATO ir ES šalių atsako į Rusijos hibridines grėsmes. 2023 metais Europos šalyse buvo atskleista daugiau nei 30 Rusijos šnipų, veikusių diplomatinio priedangos statusu. Čekija, Lenkija, Vokietija ir Baltijos šalys aktyviai dalijasi žvalgybine informacija ir koordinuoja veiksmus, siekdamos užkirsti kelią Rusijos žvalgybos tarnybų – SVR, GRU ir FSB – veiklai.
Rusijos reakcija ir tolesni veiksmai
Rusijos užsienio reikalų ministerija jau reagavo į operaciją „Voratinklis”, pavadindama ją „nedraugišku aktu” ir „rusofobiškos politikos dalimi”. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva ir kitos operacijoje dalyvavusios šalys „sulauks atitinkamo atsako”.
Lietuvos pareigūnai tokius pareiškimus vertina kaip įprastą Rusijos retoriką. Anot VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, Rusijos grasinimų nereikėtų ignoruoti, tačiau jie neturėtų stabdyti Lietuvos pastangų stiprinti savo saugumą. „Mūsų darbas – užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai būtų apsaugoti nuo užsienio žvalgybų veiklos, ir mes to neatsisakysime, nepaisant grasinimų”, – teigė Jauniškis.
Voratinkliai trūkinėja: naujas etapas žvalgybų kovoje
Operacija „Voratinklis” žymi reikšmingą posūkį Baltijos šalių ir Rusijos žvalgybos tarnybų konfrontacijoje. Pirmą kartą Lietuva ir jos partneriai perėjo nuo gynybinės pozicijos prie aktyvesnių veiksmų, ardančių priešiškų žvalgybos tinklų struktūras. Tai rodo augantį Lietuvos žvalgybos tarnybų profesionalumą ir patikimumą tarptautinėje arenoje.
Nors Rusijos žvalgybos tarnybos ir toliau bandys megzti naujus „voratinklius”, ši operacija parodė, kad jie nebėra neįveikiami. Kova su užsienio šnipais tampa sudėtingesnė technologijų amžiuje, tačiau tarptautinis bendradarbiavimas ir nuolatinis budrumas padeda užtikrinti, kad tokios grėsmės būtų laiku atpažįstamos ir neutralizuojamos. Kaip pažymėjo vienas aukštas NATO pareigūnas, „kiekvienas atskleistas šnipas – tai ne tik vienas nutrauktas informacijos kanalas, bet ir galimybė geriau suprasti priešininko metodus bei tikslus”. Šioje nematomoje kovoje Lietuva įrodė esanti patikima grandis bendrame saugumo tinkle.