Skvernelis kritikuoja Prezidentūros siūlymą steigti naują instituciją
Seimo narys Saulius Skvernelis skeptiškai vertina Prezidentūros siūlymą dėl naujos institucijos, kuri būtų atsakinga už strateginių projektų įgyvendinimą, įsteigimo. Pasak jo, tokios institucijos kūrimas gali būti perteklinis ir neefektyvus sprendimas, nes jau egzistuoja pakankamai struktūrų, kurios galėtų atlikti šią funkciją.
Skvernelis pabrėžė, kad svarbu ne kurti naujas institucijas, o užtikrinti, kad esamos veiktų efektyviai ir būtų tinkamai koordinuojamos. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad naujos institucijos steigimas gali sukelti papildomų biurokratinių kliūčių ir padidinti administracinę naštą.
Be to, Skvernelis atkreipė dėmesį į tai, kad strateginių projektų įgyvendinimas dažnai stringa ne dėl institucijų trūkumo, o dėl politinės valios ir aiškių prioritetų stokos. Jis ragina valdžios institucijas sutelkti dėmesį į esamų struktūrų stiprinimą ir efektyvų jų darbą, o ne kurti naujas biurokratines vienetas.
Prezidentūra savo ruožtu teigia, kad nauja institucija padėtų užtikrinti geresnį strateginių projektų koordinavimą ir įgyvendinimą, tačiau Skvernelis mano, kad šis tikslas gali būti pasiektas ir be naujų struktūrų kūrimo.
Istorinis kontekstas ir ankstesnės patirtys
Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Lietuvoje svarstoma steigti naujas institucijas strateginiams projektams valdyti. 2016-2020 metų kadencijos metu, kai Saulius Skvernelis ėjo Ministro Pirmininko pareigas, taip pat buvo diskutuojama apie panašias iniciatyvas. Tuomet buvo nuspręsta stiprinti esamas struktūras, o ne kurti naujas.
Dabartinis Prezidentūros siūlymas kyla iš pastebėjimų, kad strateginiai projektai, tokie kaip „Rail Baltica”, Vilniaus nacionalinis stadionas ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai, susiduria su vėlavimais ir koordinavimo problemomis. Prezidentas Gitanas Nausėda yra ne kartą viešai išreiškęs nepasitenkinimą dėl lėto šių projektų įgyvendinimo tempo.
Ekspertų nuomonės
Viešojo administravimo ekspertai šiuo klausimu taip pat yra pasidaliję į dvi stovyklas. Vilniaus universiteto profesorius Vitalis Nakrošis teigia, kad „naujų institucijų steigimas nebūtinai išsprendžia esamas problemas, o kartais net sukuria naujas, susijusias su institucijų kompetencijų persidengimais ir atsakomybės išskydimu”.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto docentė Eglė Gaulė pastebi, kad „kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, specializuotos agentūros strateginiams projektams prižiūrėti pasiteisino, tačiau jų sėkmė priklauso nuo aiškių įgaliojimų ir politinio palaikymo”.
Finansinės implikacijos
Naujos institucijos steigimas neišvengiamai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. Preliminariais skaičiavimais, tokios institucijos metinis išlaikymas galėtų kainuoti nuo 1 iki 2 milijonų eurų, priklausomai nuo jos dydžio ir funkcijų apimties.
Skvernelis, būdamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” lyderis, akcentuoja, kad šiuo metu, kai valstybė susiduria su biudžeto deficito iššūkiais, reikėtų ypač atsakingai vertinti bet kokius sprendimus, kurie didintų administracinę naštą.
Biurokratijos labirintai: ko iš tiesų reikia Lietuvai?
Diskusija apie naują instituciją atskleidžia gilesnę problemą – Lietuvos viešojo administravimo sistemos efektyvumo stoką. Dabartinė sistema, kurioje veikia daugybė institucijų su persiklojančiomis funkcijomis, dažnai tampa kliūtimi, o ne pagalba įgyvendinant svarbius projektus.
Galbūt vietoj naujų struktūrų kūrimo vertėtų peržiūrėti esamas ir atsisakyti neefektyvių ar dubliuojančių funkcijas? Tokia reforma galėtų ne tik sutaupyti lėšų, bet ir padidinti sprendimų priėmimo greitį bei kokybę.
Kaip taikliai pastebėjo Skvernelis, svarbiausia yra ne institucijų gausa, o politinė valia ir aiškūs prioritetai. Kol nebus sutarimo dėl strateginių valstybės tikslų ir ryžto juos įgyvendinti, tol net ir tobuliausia institucinė struktūra nepadės pasiekti laukiamų rezultatų. Lietuvai reikia ne naujų biurokratinių sluoksnių, o drąsių sprendimų ir efektyvaus jau turimų resursų panaudojimo.