Politinė krizė gilėja: NSGK pirmininkas abejoja premjero galimybėmis tęsti darbą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išreiškė susirūpinimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamo tyrimo, susijusio su premjeru. Jis teigė, kad esant tokioms aplinkybėms sunku įsivaizduoti, kaip premjeras galėtų toliau eiti savo pareigas. Kasčiūnas pabrėžė, kad situacija yra rimta ir reikalauja skaidrumo bei atsakomybės.
Jis taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti, jog tyrimas būtų atliktas objektyviai ir nešališkai, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes. Šis atvejis kelia klausimų dėl politinės atsakomybės ir galimo poveikio vyriausybės darbui. Kasčiūnas ragina kuo greičiau išsiaiškinti situaciją, kad būtų išvengta neigiamo poveikio valstybės institucijų reputacijai.
Tyrimo aplinkybės ir galimos pasekmės
FNTT tyrimas, pradėtas prieš keletą savaičių, siejamas su galimais finansiniais pažeidimais, susijusiais su ES lėšų panaudojimu. Neoficialiais duomenimis, tyrėjai aiškinasi aplinkybes dėl projektų, kuriuose figūruoja su premjeru siejamos įmonės.
Konservatorių partijos atstovai jau surengė vidinį pasitarimą, kuriame buvo aptarta susidariusi situacija. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis komentavo, kad „kiekvienas politikas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o partija laikosi aukščiausių skaidrumo standartų”.
Tuo tarpu opozicijos atstovai jau pareikalavo premjero atsistatydinimo. Seimo narys Saulius Skvernelis pareiškė, kad „tai rimtas smūgis ne tik vyriausybei, bet ir visai politinei sistemai”, ir paragino premjerą nedelsiant trauktis.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Teisės ekspertai primena, kad pagal Lietuvos įstatymus, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius pakomentavo situaciją: „Nepaisant politinio spaudimo, teisiškai premjeras gali eiti pareigas, kol tyrimas nėra baigtas. Tačiau politinė atsakomybė dažnai reikalauja kitokių sprendimų nei teisinė.”
Lietuvos istorijoje jau būta atvejų, kai aukšti pareigūnai traukėsi iš pareigų vykstant tyrimams. 2016 metais tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad „politinė kultūra reikalauja, jog esant rimtiems įtarimams, politikai turėtų trauktis, nelaukdami galutinių tyrimo išvadų”.
Demokratijos išbandymas krizės akivaizdoje
Ši situacija tampa savotišku demokratijos brandos testu Lietuvai. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis jau dabar yra gana žemas, o tokie atvejai gali jį dar labiau sumažinti. Politologai pabrėžia, kad skaidrus tyrimo procesas ir adekvati politinė reakcija yra būtini norint išsaugoti pasitikėjimą.
Nors premjero likimas dar neaiškus, akivaizdu, kad Lietuvos politinė sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį. Kaip parodė ankstesnės krizės, tokie momentai gali tapti arba institucijų silpnėjimo, arba jų stiprėjimo ir brandos katalizatoriais. Viskas priklausys nuo to, ar politikai sugebės iškelti valstybės interesus aukščiau asmeninių ar partinių, ir ar visuomenė išliks budri, reikalaudama atskaitomybės, bet kartu ir gerbdama teisingumo procesą.